Autorė Jurgita Gaukštė
Šią vasarą perskaičiau Benedict Anderson knygą „Imagined Communities“. Ši knyga kviečia permąstyti, kaip suvokiame priklausymo jausmą – tiek nacionaliniu, tiek organizaciniu lygmeniu. Autorius teigia, kad nacionalinis identitetas yra palyginti nauja sąvoka, kurią stipriai paveikė spaudos atsiradimas. Dalinuosi pagrindinėmis knygos idėjomis, jų aktualumu šiandieniniame pasaulyje bei taikymu organizacijų kontekste.
Anderson, intelektualas, politologas, istorikas, jautrus ir talentingas rašytojas. Jis rašo, kad nacionalinis identitetas yra palyginti nauja sąvoka, atsiradusi tik XVIII amžiuje, ir kokią svarbą tame turėjo spausdinimo pramonės bei žiniasklaidos atsiradimas (angl. print capitalism). Prieš tai žmonių tapatybė buvo labiau siejama su religija ar valdovų dinastijomis, tačiau atsiradus spausdinimo mašinoms, atsivėrė galimybė skleisti idėjas vietine kalba, žmonės pradėjo formuoti bendrą tapatybę, kurią stiprino vietinės kalbos laikraščiai ir kita žiniasklaida. B. Anderson teigia, kad įsivaizduojamos bendruomenės atsirado, nes žmonės galėjo kasdien savo kalba skaityti apie savo „tautą“ ir jos vertybes. Toks bendras naujienų šaltinis padėjo jiems išsiugdyti bendruomeniškumo jausmą. Ir nors tautos nariai niekada nepažins visų kitų tautiečių, jie turi įsivaizduojamą tarpusavio vienybę. Pavyzdžiui, gali ją patirti nepažinodami vieni kitų, bet drauge giedodami himną.
Nacionalinio identiteto formavimo instrumentai
Įdomus pastebėjimas buvo apie tai, kaip nacionaliniai identitetai formuojami naudojant tris galios instrumentus:
🌑 Surašymai: Nustato, kas priklauso tam tikrai grupei.
🌑 Žemėlapiai: Objektyvizuoja teritorijas ir sukuria bendrą erdvinį suvokimą.
🌑 Muziejai: Suteikia praeičiai apčiuopiamą pavidalą ir formuoja bendrą požiūrį įistoriją.
Asociatyvinė nuotrauka
Dvejopa nacionalizmo prigimtis
Anderson taip pat atkreipia dėmesį į dvi nacionalinio identiteto puses.
🌑 Pozityvioji nacionalizmo pusė. Sukuria bendrumo jausmą, meilę šaliai, norą aukotis, norą būti kažko didesnio dalimi. Tai identitetas gimstantis neprievartos būdu, remiantis daugiau mažiau natūraliai suvokiamais bendrystės elementais (religiniu, kalbiniu, geografiniu, vertybiniu).
🌑 Šešėlinė nacionalizmo pusė gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, aklai ir siaurai suvokdami nacionalinį identitetą žmonės yra pasiruošę žudyti kitą. Nacionalizmas lengvai tampa įrankiu imperiniam mąstymui, panaudojamas plėsti galios ribas ir primesti svetimus identitetus, kalbą ar vertybes kitiems.
Knyga atskleidžia, kad svarbu tą įsivaizduojamą identitetą proaktyviai formuoti, suprasti savo ribas ir vietą aplinkoje. Kitu atveju tavo vietą ir ribas apibrėš kiti. Pavyzdžiui, B. Anderson aprašo, kad istorinė Siamo valstybė (dabartinis Tailandas) buvo viena iš nedaugelio Pietryčių Azijos valstybių, kuri išvengė tiesioginės kolonizacijos. Nepaisant to, ji patyrė stiprią Vakarų įtaką ir jos teritorijos ribos buvo apibrėžtos ir įtakotos kolonijinių kaimynų.
1983-aisias išleista knyga šiandien tebėra vienas svarbiausių kūrinių apie nacionalinį identitetą. Joje aprašytas Rusijos imperializmo pavyzdys. Gaila, kad šiandien vėl esame liudininkais, kaip atsikartoja knygoje aprašytas senas rusifikacijos ir imperinio mąstymo pavyzdys.
Įsivaizduojamos bendruomenės organizacijose
Skaitydama knygą galvojau ir apie identiteto formavimo paraleles organizacijose. Kaip organizacijų konsultantė, dirbanti su kultūra ir vertybėmis, dažnai svarstau apie tai, kaip organizacijose formuojasi „įsivaizduojamos bendruomenės ir identitetai“. Galbūt organizacijų „žemėlapis“ yra jų misija, vizija, vertybės ir kultūra (svarbu žodžiai, jų užrašymas, bendros tradicijos, svarbu, kad tai ateitų iš žmonių, o ne būtų nuleidžiama). „Surašymas“ – tai organizacijos struktūra, darbuotojų supratimas, kokia yra jų vieta organizacijoje ir kokia pagrindinė užduotis. Muziejus – kaip rašoma, pasakojama organizacijos istorija, kaip padėkojama tiems, kas prisidėjo. Visa tai ir formuoja įsivaizduojamą identitą, priklausymo jausmą, norą identifikuotis su organizacija ir būti jos dalimi.
Jaučiu, kad norėsiu skaityti knygą dar kartą, nes ten tiek sluoksnių, kad jaučiuosi suvokusi juos tik iš dalies. Vis tik labai džiaugiuosi, kad knyga suteikė man naujų žiūros taškų, kaip mes suprantame ir formuojame tapatybes, tiek nacionaliniu, tiek organizaciniu lygmeniu.
Šis supratimas yra ypač svarbus dirbant su žmonėmis ir organizacijomis, kuriančiomis savo „įsivaizduojamas bendruomenes“.
Dabar diskutuodami apie Benedict Anderson idėjas politologai ir istorikai sako, kad „spaudos kapitalizmą“ keičia nauja kapitalizmo forma „ekranų kapitalizmas“, kuris irgi daro poveikį įsivaizduojamų bendruomenių kūrimui. Jam būdingas dar didesnius greitis ir informacijos dauginimas, kuris gali turėti dar stipresnį greitą teigiamą ir/arba neigiamą poveikį.
Benedict Anderson. Imagines Communities.
Istorijos Angelas
Knygoje yra ir poetiškų ne itin optimistiškų vietų. Kad žmonija progresu vadiname viską, ką galime paversti kapitalu. Nori viską suskaičiuoti, priskirti nuosavybę ar ID numerį kiekvienam žmogui, žemės lopinėliui ar archeologų iškastam vertingam dalykui. Nuolat alkani ir nukreipę žvilgsnius į ateitį – kur įsivaizduojamas rojus, visko dar daugiau ir geriau.
Knygoje B. Anderson cituoja Walter Benjamin, žymų XX a. filosofą, kultūros kritiką ir eseistą. Viena iš žinomiausių W. Benjamin metaforų – tai Istorijos Angelas [1]:
❝ Jo veidas nukreiptas į praeitį. Ten, kur mes matome įvykių grandinę, jis mato vieną ištisą katastrofą, kur vis kraunami griuvėsiai ant griuvėsių ir mėtomi jam po kojomis. Angelas norėtų pasilikti, pažadinti mirusiuosius ir atkurti visumą to, kas buvo sugriauta. Tačiau iš Rojaus pučia audra; ji taip smarkiai įsikibo į jo sparnus, kad angelas nebegali jų suglausti. Ši audra nenumaldomai stumia jį į ateitį, kuriai jis atsukęs nugarą, o griuvėsių krūva priešais jį auga aukštyn link debesų. Šią audrą vadiname progresu.❞
Ši metafora atspindi amžiną mūsų visuomenės pažangos ir naujų tikslų siekį, kartais pamirštant savo šaknis ir istoriją. Neskiriant erdvės apmąstyti, kas mes esame ir kur mes einame.
Šaltiniai:
- Anderson B. Imagined Communities. reflections on the Origin and Spread of Nationalism, 1983 1st edition, later 1991, 2006, 2016. Verso: London, New York. 161-162 p.
- London Revew bookshop podcast. Benedict Anderson’s legacy: A life Beyond Boundaries >>>
- Asociatyvinė nuotrauka iš Unsplash.com >>>
Taip pat kviečiu skaityti/klausyti:
T karta: gebėjimas išbūti neapibrėžtume ir valdyti organizaciją pokyčių akivaizdoje
Kultūrų ir vertybių karas. Evoliucijos ir involiucijos susidūrimas.
