vadovas projekcija taikinys lyderystė

Autorė Jurgita Gaukštė

Viena iš didžiausių baimių, su kuria susiduria žmogus, yra vertinimo baimė. Dirbdama su įvairiomis organizacijomis sulaukiu gana skirtingų vertinimų apie tai, koks gavosi procesas ir rezultatas, kaip patyrė mane konsultantės vaidmenyje. Ir tai yra susiję su kitų žmonių lūkesčiais.

Nusprendžiau pasidalinti pora skirtingų atsiliepimų, kurių sulaukiau iš užsakovų, o taip pat pasitelkiau trumpą „Hamleto ištrauką“, kuri padėjo įžodinti jausmus ir mintis. Mano patirtis fasilituojant grupes ir vadovo vaidmuo dirbant su žmonėmis turi daug panašumų.  Tikiuosi, kad mano apmąstymuose daugelis ras paralelių su savo darbu.

Straipsnį pradedu nuo to, kokie būna kitų žmonių lūkesčiai ir rašau apie vadovo reakcijas į vertinimą, priežastis, kurios tą vertinimą lemia, ir kas padeda priimti vertinimų įvairovę. Mintis sudėliojau tokiomis temomis:

    1. Grupės vadovas kaip simbolis
    2. Vadovo jautrumas ir abejingumas
    3. Vadovo vaidmuo turi pradžią ir pabaigą
    4. Būti ar nebūti juokdariu
    5. Klystantis žmogus

Kitų žmonių lūkesčiai

 

V. Šekspyro „Hamlete” yra du įdomūs personažai – duobkasiai. Jie pasirodo penktame veiksme [2]:

PIRMAS DUOBKASYS. Kas stato tvirčiau už mūrininką, laivadirbį ir dailidę? […]
ANTRAS DUOBKASYS. Kad jį kur velniai, nebežinau. […]
PIRMAS DUOBKASYS.  Nesuk sau daugiau dėl to galvos; […] kitą sykį, panašiai paklaustas, atsakyk: „duobkasys“; mat namai, kuriuos jisai stato, atlaikys ligi paskutinio teismo.[…]

Antras duobkasys išeina. Pirmas duobkasys kasa dainuodamas.
„Aš daug mylėjau kitados,
Jaunystėj tolimoj,
Ir sau nekvaršinau galvos,
Kas laukia mūs rytoj.“

HAMLETAS. Ar tas vyrukas nenuvokia, ką dirba, kad dainuoja, kasdamas kapą?
HORACIJUS. Per ilga jis pasidarė tokiems dalykams abejingas.
HAMLETAS. Taip jau yra: ranka, kuri darbo nepažįsta,— jautriausia.

Šis epizodas vis sukosi mano galvoje, kai norėjau parašyti apie tai, kokių įvertinimų susilaukiu atlikdama savo profesinį vaidmenį. Kai dainavau universiteto chore, geras dalykas buvo žinoti savo balso diapazoną. Padainuoji iki aukščiausios natos, tada iki žemiausios, ir žinai. Atliekant profesinį vaidmenį niuansų yra daugiau. Bet diapazoną pajausti padeda sesijų užsakovai ir dalyviai – štai pora įsimintinų atsiliepimų:

VIENAS:
„Jeigu pagalvojus apie elektrinius automobilius pirmiausia į galvą ateina TESLA, tai man vertybių temoje top of mind yra Jurgita Gaukštė ir jos kelionė su BARRETT modeliu. Mūsų užduotis Jurgitai, spėju, nebuvo lengvas riešutėlis: trys stiprios kultūros, trys šimtai žmonių ir dvylika vadovų norėjo greitai susitarti dėl bendro „Inovacijų agentūros“ pamato. Pradėjome nuo istorijų, kaip „jie išgėrė mūsų kavą“. O finale ją nustebinom: ne tik užsirašėm savo vertybes, jas išvertėm į anglų kalbą, bet ir pasirašėm kaip komanda. Nuo dabar – MŪSŲ“. Šiuo atsiliepimu Linkedin tinkle pasidalino agentūros vadovė Romualda Stragienė.

ANTRAS:
„Buvo smagu išgirsti kolegų nuomonę ir kai kurie pratimai leido susidaryti bendrą visų skyrių vaizdą, bet pati programa atrodė paruošta pagal šabloną priespaudą kenčiantiems, nemotyvuotiems darbuotojams. Trūko interaktyvumo ir kad moterys būtų daugiau pasidomėję mūsų įmone ir jos kultūra. […] Smagu būtų ateityje rinktis labiau mūsų vaibo fasilitatorius, kurie nenuteiktų it sėdi nesibaigiančioj pamokoj ir gauni bart jei šnekteli ar juokiesi. […] Smagu būtų kažką su mūsų veikla susijusio nuveikti, kad turėtume apčiuopiamos naudos, naujų idėjų̨ ar bent motyvacijos kibt ir verst kalnus. Už tokią sumą tai galimai apscamino mus“. Atsiliepimas anoniminis, po sesijos, kurią su kolege fasilitavome komandai, patyrusiai ir vis dar patiriančiai daug amerikietiškų kalnelių. Sesija buvo apie komandos gyvenimą, istoriją ir bendrą kryptį.

Nėra vienareikšmiško atsakymo, kaip vertinti užsakovų atsiliepimus apie tai, kaip jie jautėsi sesijų metu, kaip supranta vertę, kokį grįžtamąjį ryšį duoda konsultantui. Kartais sulaukiu atsiliepimų, kurie pramuša stogą, o kartais tokių, kurie pramuša dugną – tokie būna patys įdomiausi ir praplečia įsivaizdavimą, kaip skirtingai žmonės gali patirti sesijas ir konsultantus. Konsultantas turi įtaką procesui ir rezultatui, tačiau patyrimą didele dalimi lemia grupės kultūra, ką grupė paskutiniu metu yra išgyvenusi, kiek žmonės turi profesinės ir gyvenimiškos patirties, kokius turi lūkesčius konsultantui, koks yra platesnis kontekstas ir t.t. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau dalyvavo tik vienoje panašioje sesijoje, dažnai kitas sesijas ir konsultantus lygina su pirmąja. Jeigu sesijų buvo daug, yra įvairios patirties, tada lūkesčių spektras įvairesnis. O gal esate patyrę, kad konsultantai keičiasi (arba vadovai keičiasi), o komandos reakcijos ir konfliktai iškyla vis tie patys. Tai gera proga reflektuoti pastebėtus dalykus ir galvoti, kur priežastys ir kaip keisti elgsenos šablonus, kurie trukdo efektyviai dirbti.

Grupės vadovas kaip simbolis

Grupės vadovas/fasilitatorius turi susitaikyti su tuo, kad jis/ji turi simbolinę prasmę. Vadovas yra simbolis, apie kurį žmonės turi savo įsivaizdavimą, projektuoja į jį/ją savo lūkesčius, gali idealizuoti ir demonizuoti. Negalime tiesiogiai kontroliuoti simbolio formavimosi, bet galime būti budresni, kad bet koks elgesys ir žmonių tarpusavio sąveika yra pagrindas simboliui susikurti. Ir svarbu suprasti, kad simbolis visada yra susijęs su emocija [1]. Palaipsniui simbolis tampa teigiamai įkrautas arba neigiamai įkrautas ir gali padėti arba trukdyti atlikti užduotį.

Pavyzdžiui, jeigu organizacijoje darbuotojas eidamas pas vadovę sako „einu kaip pas mamą“, nesunku įsivaizduoti, kad emocijos siejamos su mamos simboliu gali būti pasitikėjimas, šiluma, saugumas. Tokiai vadovei geriau seksis būti efektyviai kultūroje, kurioje stiprus dėmesys žmogui ir susitelkimas į bendradarbiavimą viduje. Tačiau organizacijoje, kuri veikia labai konkurencingoje aplinkoje ir reikia agresyvumo bei greitų rezultatų, tai, kad darbuotojai simboliškai vadovę suvokia kaip mamą, gali trukdyti atlikti jai keliamas užduotis. Su simboline reikšme reikia dirbti, o ypač sunku transformuoti neigiamai įkrautą simbolį. Pakeisti simbolio įsivaizduojamą prasmę sudėtinga ir užtrunka laiko. Svarbu kalbėtis, kaip žmonės dalykus įsivaizduoja ir kaip yra realybėje. Stebėti savo ir kitų elgesį, jis irgi kalba.

Projekcija darbas su žmonėmis lyderystė

Ernest Trova „Falling Man“ serija, 1964

Dirbdama su grupėmis turiu gana ribotą, bet koncentruotą laiką, todėl ir projekcijų gaunu koncentruotai. Įdomu, kad su kolegomis pastebėjome, jog sesijos fasilitatorius dažnai simboliškai suvokiamas kaip mokytojas, nes dalyviai susirenka kitokiame nei darbinis formate, ir dažnai būna dalis žmonių, kuriems kyla asociacijos su mokykla. Įdomu, kad tokių asociacijų esu sulaukusi dar sesijai neprasidėjus. „Tai dabar rašysit mums pažymius?“, kartą paklausė brandaus amžiaus vadovas. Tokių asociacijų sulaukia tiek griežtesnio būdo, tiek visai atsipalaidavę ir linksmo būdo konsultantai. Priklausomai nuo to, ar dalyvių patirtis mokykloje buvo pozityvi ar neigiama, fasilitatorius gauna atitinkamą projekciją, koks simbolinis mokytojas jis/ji yra. Pavyzdžiui, antrajame atsiliepime rašoma: „smagu būtų ateityje rinktis labiau mūsų vaibo fasilitatorius, kurie nenuteiktų it sėdi nesibaigiančioj pamokoj ir gauni bart jei šnekteli ar juokiesi“ galima įsivaizduoti, kad dalyvio (-ės) patirtis mokykloje galėjo būti kažkuo panaši.

Būna ir taip, kad komentaras pasako daugiau apie komentuojantį nei apie tai, kas komentuojama. A. Mamontovas viename interviu pasakoja, kaip kartais sulaukia pasidalinimo: „Ai, man tavo dainos varo depresiją“. Jis atsako, kad tai ne dainos varo depresiją – depresija yra tavyje. „Mano dainos tau tik primena, kad tu savyje turi kažkokią problemą ir dėl to kankiniesi. Kartais žmonės kaltina meno kūrinius, kad jie padarė jiems kažką blogo. Meno kūriniai negali padaryti blogo – jie tik atspindi, pasako, kas yra tavyje“ [4].

Tad profesiniame vaidmenyje dirbant su žmonėmis verta prisiminti, kad rezultatui poveikį turės vadovo asmenybė, tarpasmeniniai bei ekspertiniai gebėjimai, tačiau taip pat didelį poveikį turės žmonės, jų tarpusavio sąveika ir kultūra. Žmonės turės įvairius lūkesčius vadovo atžvilgiu, ir vadovą vertins gana subjektyviai: „ai man tavo vadovavimas kelia depresiją“. Žinom, ką į tai atsakytų Mamontovas:).

Vadovo jautrumas ir abejingumas

 

jautrumas ir abejingumas, juoda ir balta, psichologinė branda

Ernest Trova „Falling Man“ serija, 1964

Abu komentarai, tiek vertinantis pozityviai, tiek išreiškiantis nepasitenkinimą, man kelia įvairiausių jausmų, dėl vieno džiaugiuosi, dėl kito esu nepatenkinta, mąstau, ką galėjau padaryti kitaip. Tuo pačiu, jeigu į kiekvieną komentarą reaguosiu visu pajėgumu, bus sunku išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Hamletas su Horacijumi aptarinėdami duobkasių elgesį kalba, kad per ilgą laiką duobkasiai tapo abejingesni ir mažiau jautrūs. Tai padeda jiems daryti savo darbą.

Daug dalykų, kurie vyksta grupėse, toms grupėms ir priklauso. Sesijų metu esu jautri, skenuoju, ką jaučiu, kai vyksta procesas. Stengiuosi daryti darbą profesionaliai ir suprantu, kad reikia turėti tam tikro sveiko abejingumo ir nepriimti visko, kas vyksta grupėje pernelyg asmeniškai. Vienos organizacijos generalinis direktorius pasidalino: „vadovui svarbu nepriimti visko asmeniškai, kitaip persirgsi visų ligom ir pražilsi“.

Tuo pačiu svarbu, kad grupės lyderis nebūtų visai atitrūkęs nuo savo jausmų. Jeigu dirbant su žmonėmis vadovas (-ė) visai nieko nejaučia, nestebi, kaip kinta emocinė temperatūra, galima sakyti yra „atskėlęs“ savo vidinį emocinį pasaulį. Vadinasi nesinaudoja svarbia informacijos dalimi, todėl turi mažai šansų interpretuoti grupės elgsenos motyvus, emocinę patirtį ir daryti poveikį. „High and Dry“ – taip vadinamas lyderis, nutolęs nuo savo jausmų ir nuo komandos emocinės aplinkos [1]. Tikėtina, kad tokio vadovo vaidmuo nebus išpildytas efektyviai: negebės pasirūpinti santykiais komandoje, sunkiau identifikuos įtampas ir konfliktus, greičiausiai kils iššūkių sutelkiant ir išlaikant komandą ilgą laiką.

Todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp sveiko jautrumo ir abejingumo, kad neperdegti ir gebėti ilgą laiką dirbti su žmonių grupe.

Vadovo vaidmuo turi pradžią ir pabaigą

Aš turiu „darbinius batus“, su kuriais vedu sesijas. Jie man padeda prisiminti, kur prasideda ir baigiasi mano profesinis vaidmuo. Sakysit, kad neturi pradžios ir pabaigos? Turi turi, dar ir kaip. Šiandien radau savo kokių 8 metų senumo kartotekos tipo dėžutę su keliais šimtais vizitinių. Paaiškėjo, kad tik keli žmonės yra likę tame pačiame vaidmenyje, toje pačioje įmonėje. Visi kiti pakeitę organizacijas, pareigas ir net šalis. „Hamlete“ sakoma, kad duobkasio statyti namai yra tvirčiausi – tai pabaigos alegorija, primenanti, kad viskas turi pabaigą. Kol esu konsultanto vaidmenyje, stengiuosi atlikti jį kaip galiu geriausiai atliepiant kontrakto tikslą. Mokausi nesusitapatinti ir nepriimti pernelyg asmeniškai tiek pakylėjančių, tiek sunkesnių sesijų.

Žinojimas, kad  tiek konsultanto, tiek vadovo vaidmuo turi pradžią ir pabaigą, suteikia nuolankumo. Kažkas buvo tame vaidmenyje iki tol, ir kažkas bus po to. Ir tai praeis:).

Būti ar nebūti juokdariu

 

Vadovo vaidmuo, klystantis žmogus, lyderystė

Ernest Trova „Falling Man“ serija, 1964

Hamlete“ anglų kalboje duobkasiai vadinami 1st Clown ir 2nd Clown. Kalbant apie jautrumą, apie vertinimą, apie sėkmes ir nesėkmes, verta pasitelkti duobkasio klouniškąją prigimtį ir energiją.

„Hamleto“ duobkasiai yra garbingos karaliaus juokdarių gildijos nariai. Juokdariai turi pakankamai išminties nesureikšminti dalykų. Geba skelti juoką ir padaryti properšą kūrybiškai kibirkščiai. Moka suteikti lankstumo konservatyviems didikų vaidmenims. Juokdario energijos dėka eksperimentuojame ir atrandame naujus reagavimo, intervencijos būdus. Sveika neprarasti humoro jausmo, nesureikšminti dalykų ir nesusireikšminti patiems.

Klystantis žmogus

Straipsnį iliustravau amerikiečių siurrealisto Ernest Tino Trova paveikslėlių serija „Falling Man“ (1964) [3, 5].  Ernest Trova norėjo šia serija atskleisti, kad žmogus yra netobulas. Kūriniuose jis atvaizduoja krentantį žmogų, bet ne kritusį. Jis stovi ramiai, bet kartu ir juda. Žmonės šį paveikslą interpretuoja įvairiai, vieni sako, kad jame pažeidžiamas žmogus, kiti, kad apsaugotas ar abejingas. Kai kurie supranta, kad kūriniu atvaizduojama kelionė mirties link, egzistencinis triumfas, likimo kvailystė.

Mano akį šis paveikslėlis patraukė dėl to, kad jame žmogus, žmonių grupė ir tuo pačiu tarsi taikinys. Vadovas dėl savo vaidmens yra labiausiai kitoks nei grupės nariai, ir dažnai būtent jis yra projekcijų taikinys. Taip pat man šis paveikslas apie žmogų ir daugybę jo atspindžių, galbūt užuomina apie refleksijos svarbą pažįstant save ir aplinką.

Paskutinį paveikslėlį juosia užrašas italų kalba:

„Luomo e sono una memoria mio solo rimorso e che sono umano sbagliato“
Vienintelis dalykas, dėl kurio gailiuosi, yra tai, kad esu klystantis žmogus

 

Panašiai parašyta ir straipsnyje „The Man Who Made an Icon“ [5], kuriame  Erestas Trova paklaustas, ar jis ko nors gailėjosi gyvenime, atsakė: „Kad esu žmogus“. Taigi vadovo darbe viskas žmogiška, pastoviai juda ir kinta. Tai nuolatinis buvimas vienodai arti sėkmės ir arti klaidos. Žmogui tarp žmonių visko nutinka, ir apie tai svarbu reflektuoti. Aš reflektuoju, kad geriau suprasčiau save ir kitus, kad žinočiau, kuo autentiškas mano balsas, koks jo diapazonas ir kokį poveikį galiu sukurti.

Kokios mintys kyla jums apie profesinio vaidmens diapazoną, jautrumą ir abejingumą, pradžią ir pabaigą.

Šaltiniai:

 

  1. Alsted J. ir Haslund D. „Psyhodynamic Organisational Theory“. Routledge, 2020. P. 104, 136
  2. Šekspyras V. „Hamletas“. Vertė Aleksys Churginas. Leidykla „Obuolys“, 2020. Aleksio Churgino vertimas pirmą kartą išėjo 1946 m. Kaune.
  3. Cooperman Jeannette „The Man Who Made an Icon“. Nuoroda >>>
  4. „Mamontovas už kitų blogas emocijas atsakomybės neprisiima: jei dainos varo depresiją, depresija yra tavyje“, LRT TELEVIZIJOS laida „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė, 2022 sausis. LRT nuoroda >>>
  5. Ernest Trova „Falling Man“ paveikslų serija: thecuttergallery.com >>, tate.org.uk>>, invaluable.com>>

Taip pat kviečiu skaityti/klausyti:

Septyni metai konsultanto batuose

Kultūrų ir vertybių karas. Evoliucijos ir involiucijos susidūrimas.

Kolektyviniai sapnai karo laikotarpiu – Dieve, tai mano namai!

Kultūra ir vertybės krizės laikotarpiu – pokalbio podcast’as

Lyderystė – tai kelionė per pokytį ir neapibrėžtumą