Skip to main content

Autorė Jurgita Gaukštė

Kultūra nėra vien tik žmonių privilegija. Banginiai ir kiti gyvūnai turi savo unikalias elgesio tradicijas, kurios atspindi jų bendruomenių išskirtinumą, tarpusavio santykius ir vystymąsi. Šiame straipsnyje dalijuosi patirtimi apie organizacijos kultūrą, vertybių vystymą bei įžvalgomis, ko galima pasimokyti iš kitų gyvūnų kultūrų.

Vertybės – esminis skirtumas tarp žmonių ir banginių kultūros

Kultūra padeda mums suprasti save kaip žmones – ne tik kaip individus, bet ir kaip bendruomenes, organizacijas. Padeda suprasti savo vietą platesniame kontekste. Kultūra formuoja mūsų elgesio modelius, nuo to, kaip sveikinamės, iki to, kokius santykius kuriame ir kaip organizuojame bendruomenių veiklą. Tačiau kultūra nėra vien tik žmonių privilegija. Banginiai ir šimpanzės taip pat turi savo kultūrą. Tą patvirtina tai, kad šių gyvūnų bendruomenėse yra ne tik įgimtas elgesys, tačiau egzistuoja tam tikri elgesio šablonai, tradicijos, maitinimosi ir poravimosi strategijos, kurių šie gyvūnai išmoksta bendraudami tarpusavyje, megdžiodami arba yra tikslingai išmokomi kitų benduomenės narių.

Pavyzdžiui, banginių „dainos“ – tai daugiau nei garsai. Jos keičiasi laikui bėgant, plinta tarp bendruomenių ir atspindi tam tikrą kolektyvinį mokymąsi. 1999-aisiais kuprotieji banginiai Australijos rytuose, sukėlė tikrą kultūros revoliuciją, kai perėmė dainų elementus iš Indijos vandenyno banginių, klaidingai migravusių į jų teritoriją. Tai rodo, kad kultūra egzistuoja ir kitose rūšyse, jei ją suprasime kaip socialiai perduodamus elgesio modelius.

bendruomenės kultūra, banginių kultūra, organizcijos kultūra

Banginių „dainos“ – svarbūs kultūros elementas

Kaip banginiai mokosi dainų vieni iš kitų, taip ir organizacijų komandos mokosi viena iš kitos perimdamos tradicijas ir elgesio modelius. Tačiau žmonių kultūra turi vieną esminį skirtumą – tai vertybės. Vertybės yra gilus, sąmoningas žmogaus ar žmonių grupės pasirinkimas, tai tam tikras mūsų moralinis kompasas. Organizacijose jos tampa pagrindu sprendimams, komandiniam darbui ir lyderystei. Žmonės, su kuriais susitinku organizacijose ne visada gali pasakyti, ką jiems reiškia vertybės? O sesijose pastebėjau, kad kai kurie dalyviai negali artskirti, kas yra asmeninės savybės ir asmeninės vertybės?

Asmeninės savybės ir vertybės: kuo jos skiriasi?

Lentelėje pateikiu keletą asmeninių savybių ir vertybių skirtumų bei panašumų:

Asmeninės savybės Asmeninės vertybės
Apibrėžimas: Parodo, kaip žmogus dažniausiai elgiasi ar veikia. Apibūdina, kas žmogui yra svarbu, jo moralinis kompasas, prioritetai.
Kilmė: Gali būti įgimtos charakterio ypatybės arba išugdytos dėl auklėjimo, socialinės aplinkos. Formuojasi veikiant aplinkai, kultūrai, patirčiai ir auklėjimui. Gali kilti iš vidaus, kai žmogus pats išsigrynina vertybes.
Nauda: Atskleidžia žmogaus charakterį ir apibūdina, kaip jis elgiasi, bet ne visada nurodo, kas jam svarbu. Jomis remiamasi priimant sprendimus ir renkantis gyvenimo prioritetus. Suteikia kryptį ateičiai.
Pavyzdžiai: Kantrybė, energingumas, atsakomybė, organizuotumas. Laisvė, sąžiningumas, pagarba, kantrybė, atsakomybė.
Kai kurie žodžiai gali būti tiek prie savybių, tiek prie vertybių.

KAS GALI PASAKYTI, KADA TAI VERTYBĖ?

TIK PATS ŽMOGUS.

Kiti gali teikti grįžtamąjį ryšį apie elgesį, atitinkantį ar prieštaraujantį vertybėms. Gali kelti hipotezę, kokios yra žmogaus vertybės.

Savybės gali būti įgimtos, gali būti noro pritapti socialinėje grupėje pasekmė, yra nulemtos praeities ir dabartinio konteksto. Tuo tarpu vertybės – yra unikali tik žmogui prieinama priemonė sąmoningai kurti ir vystyti save, o žmonių grupėse ir organizacijose kryptingai vystyti kultūrą.

Organizacinės vertybės – jų kilmė ir kuriama vertė?
Organizacijos vertybės
Apibrėžimas: Parodo, kas yra svarbu žmonių grupei organizacijoje. Tai prioritetai, kurie formuoja įmonės kultūrą ir nurodo, kaip organizacija siekia savo tikslų bei kaip elgiasi su suinteresuotomis šalimis.
Kilmė: Atsiranda iš organizacijos misijos, vizijos ir tikslų siekiant apsibrėžti savo identitetą. Gali būti formuojamos vadovybės. Gali būti išgrynintos ir susitartos darbuotojų grupėse, ištyrus, išsidiskutavus, kaip yra ir kaip turėtų būti, kai jų organizacija sėkmingai veikia. Toliau įtvirtinamos darbe kasdienėse veiklose, tradicijose ir bendroje kultūroje. Gali būti nerašytos vertybės, kylančios iš sąmoningų arba nesąmoningų grupės normų, kurias diktuoja veiklos specifika ir santykių dinamika.
Nauda: Bendros susitartos vertybės padeda darbuotojams suprasti organizacijos veiklos principus ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų. Skatina lojalumą ir kuria priklausymo jausmą. Padeda kryptingai vystyti organizacijos kultūrą. Jeigu kultūrą valdo nerašytos taisyklės, tai nauda irgi gali būti kuriama, bet nebūtinai aišku, kas yra naudos gavėjas.
Pavyzdžiai: Atsakomybė, inovatyvumas, bendradarbiavimas, kokybė.
Kai asmeninės ir organizacinės vertybės susilieja. Kokia organizacinių vertybių paskirtis?

Pastebėjau, kad žmonės skirtingai supranta organizacinių vertybių taikymo tikslą. Pateiksiu pavyzdį iš sesijos, kai tyrinėjome dileminę situaciją bei kaip joje pasireiškė viena populiariausių organizacinių vertybių – bendradarbiavimas. Vienoje komandoje po darbo nutiko įvykis, kuris turėjo neigiamų pasekmių vieno darbuotojo sveikatai, sukėlė konfliktus ir įtampas tarp dalyvavusių kelių kolegų. Konfliktas užsitęsė kelias savaites įtraukiant kitas institucijas.  Daugiau kaip pusė komandos daug darbo laiko skyrė konflikto eskalavimui, susitikimams su kitom institucijoms. Ėmė prastėti emocinė atmosfera ir rezultatai. Darbuotojai tyrinėdami šią situaciją įvardijo, kaip bendradarbiavimo trūkumą siekiant palaikyti vieni kitus sprendžiant už darbo ribų besivystantį asmeninių interesų konfliktą.

Žmogus asmeniniame gyvenime gali pilnai vadovautis savo vertybėmis ir siekti asmeninių interesų. Tuo tarpu organizacijoje žmogus pirmiausiai yra profesiniame vaidmenyje, ir yra tikslai bei lūkesčiai, apibrėžiantys tą profesinį vaidmenį. Organizacijose dažnai yra susitartos organizacinės vertybės, kuriomis siekiama vadovautis darbe, kurios taip pat užduoda toną, kaip elgtis profesiniame vaidmenyje. Svarbu, kad asmeninės vertybės ir organizacinės vertybės būtų suderinamos, nesikirstų radikaliai, tačiau tai nėra vienas ir tas pats. Puiku, jeigu organizacijos vertybės ir vaidmuo, kurį žmogus užima organizacijoje leidžia vadovautis ir keliomis asmeninėmis vertybėmis. Gerai, jei darbe kažkiek pavyksta tenkinti asmeninius interesus, tokius kaip, bendravimo, pripažinimo, meistriškumo ar finansinio stabilumo poreikis. Tačiau organizacija yra žmonių grupė, kurioje derinami skirtingi interesai siekiant įgyvendinti organizacijos misiją.

Bendradarbiavimo vertybė gali būti suprantama skirtingai

Grįžtant prie pateikto pavyzdžio, grupei buvo nelengva atsitraukti nuo emociškai intensyvaus konflikto už darbo ribų, ir prisiminti, kad komanda turi savo tikslus bei uždavinius, ir bendradarbiauti pirmiausiai svarbu siekiant bendrų tikslų ir rezultatų. Tai nereiškia, kad komandos darbo nepaveiks įvykiai, nutikę aplinkoje, tačiau jeigu tie įvykiai tampa pagrindiniu fokusu – komandos darbą galime pavadinti antiužduotimi, ir vadovo tikslas iš naujo telkti komandą, kad ji kryptingai bendradarbiautų ties pagrindine užduotimi.

Banginių dainos ir elgesys: tikslingas ar ne?

Mokslininkai pastebėjo, kad vienoje banginių gentyje dauguma banginių demonstruoja tai genčiai būdingą atsikartojantį elgesį, tačiau būna išimčių. Jeigu pastebimas banginis, kuris elgiasi kitaip negu visa bendruomenė, dažniausiai jis turi tam tikrą vaidmenį savo bendruomenėje.

Kaip banginiai perduoda savo dainas iš kartos į kartą, taip ir mes kuriame savo organizacijų kultūrą per istorijas ir vertybes.

 

Banginiai dainuoja ir leidžia garsus tikslingai. Kuprotieji banginiai dainuoja poravimosi laikotarpiu. Orkų gentys turi kitos genties pasveikinimo ceremonijas ir leidžia su tuo susijusius specialius garsus. Jos taip pasveikina kitą gentį ir tuo pačiu praneša, į kieno teritoriją ji įplaukė.

Bendruomenių ir identiteto kūrimas svarbus tiek žmonėms, tiek banginiams

Banginių bendruomenės turi skirtingus dialektus, jie perduodami iš kartos į kartą, tačiau su laiku šiek tiek kinta. Mokslininkai teigia, kad banginių dialektai – labai svarbus įrankis skatinti grupės sutelktumą ir kultūrinį identitetą.

Banginių ir žmonių kultūros turi panašumų

Kaip banginiai perima vieni kitų dainas, taip ir komandos gali perimti, tikslingai mokyti gerųjų praktikų, siprinti elgsenas, padedančias siekti bendrų tikslų. Vertybių įtvirtinimas ir vystymas stiprina organizacijos kultūrą, bendradarbiavimą, padeda sėkmingai siekti rezultatų, stiprina darbuotojų priklausymo jausmą, padeda vystyti darbdavio įvaizdį ir pritraukti naujų talentų į organizaciją.

Šaltiniai:

  1. Brakes Ph., Simmonds M. P. (2011). Whales and Dolphins. Cognition, Culture, Conservation and Human Perceptions. Published by Routledge.

  2. Nuotraukos paimtos iš tinklalapių >>> ir  >>>
  3. Paskutinė nuotrauka sukurta su DI.

Taip pat kviečiu skaityti/klausyti:

T karta: gebėjimas išbūti neapibrėžtume ir valdyti organizaciją pokyčių akivaizdoje

Klystantis žmogus ieško, eksperimentuoja, tobulėja

Septyni metai konsultanto batuose

Kultūrų ir vertybių karas. Evoliucijos ir involiucijos susidūrimas.

Lyderystė – tai kelionė per pokytį ir neapibrėžtumą