Gyvename pasaulyje, kuriame kultūrinė įvairovė yra neišvengiama. Darbo aplinkoje susiduriame su kolegomis iš skirtingų šalių, turinčiais skirtingas vertybes ir tradicijas. Tai, kas vienoje kultūroje laikoma įprastu elgesiu, kitoje gali būti suvokiama kaip nepagarba ar netgi įžeidimas.
Šiame tekste dalinuosi mintimis, kaip kultūriniai niuansai gali paveikti mūsų profesinius santykius ir kaip profesinis vaidmuo gali padėti geriau suprasti ir įvertinti situacijas, kai skirtingų kultūrų vertybės susiduria su visuomenėje ir organizacijoje nusistovėjusiomis normomis.
Kultūriniai niuansai darbe: asmeninė patirtis Šanchajuje
2019-ųjų lapkritis. Antrą kartą esu Šanchajuje su kolegomis iš įvairių šalių. Dirbame konsultantais CEIBS verslo mokykloje. EMBA programa, patirtinis lyderystės modulis. Po pirmos dienos grįžtame į viešbutį. EMBA kursas labai didelis, todėl ir konsultantų gal virš trisdešimt. Dalies nepažįstu ir nespėjau pasikalbėti. Viešbutyje su keliais lipu į liftą. Kolegos, kurie dar nesimatė, spaudžia vieni kitiems rankas. Ištiesiu ir aš ranką, bet ji taip ir lieka nepaspausta. Greitai kažkas susako, kad kolega, kuriam padaviau ranką yra iš Saudo Arabijos ir pagal savo religiją negali spausti rankos moteriai. Pasijaučiu lyg ir kalta, kad neišmanau kultūrinių niuansų, kad galėjau įžeisti. Nepamenu, bet turbūt nieko neatsakiau. Tuo metu net nepagalvojau, kad galėčiau sureaguoti ar atsakyti kažkaip kitaip.
Kultūrinė įvairovė ir jos iššūkiai Danijoje ir Švedijoje
2024-ųjų liepa, džiaugiamės vėlyvu vakaru terasoje su draugų pora. Mano draugė prieš porą metų susituokė su danu. Visada laukiu mūsų susitikimų, juose neišvengiamai plečiasi pasaulėžiūra. Viena dažnesnių temų, kaip lygios lyčių galimybės atrodo Lietuvoje ir kaip Danijoje. Pradedame kabinti kultūrinės įvairovės ir tolerancijos temas. Draugės sutuoktinis papasakoja, kad Švedijoje prieš kurį laiką buvo kilęs didelis triukšmas žiniasklaidoje, kai vienas politinės partijos atstovas musulmonas atvykęs į TV laidą atsisakė žurnalistei paspausti ranką. Sako, kad žurnalistė pasiuntė jį (neradau, kaip pasiuntė, bent jau anglų kalboje:). Kitą dieną įsijungė visuomenė, pasmerkė tokį politiko elgesį, kaip nusižengimą lygioms galimybėms. Politikas tik atsakė, kad jis auklėtas taip, kad fizinis kontaktas su priešinga lytimi laikomas labai intymiu, ir kad nespausti rankos yra asmeninis pasirinkimas.
Europoje vyksta pasaulėžiūrų kalibracija, kaip tvarkytis su smarkiai išaugusia skirtingų tautybių ir religijų įvairove. Su įvairove išaugo ir įtampa, nesutarimai. Atsirado gana radikalių sprendimų. Pavyzdžiui, 2018-ais Švedijoje musulmonė kandidatavo į darbo vietą ir atsisakė paspausti ranką darbdaviui. Dėl to sulaukė gana aštrios darbdavio reakcijos ir padavė jį į teismą. Teismas priteisė 40 000 SEK kompensaciją, kurią darbdavys turi jai išmokėti už „diskriminaciją“ [1]. Tokių atvejų yra ir daugiau. Tais pačiais metais Danijoje buvo pakeistas pilietybės įstatymas, į jį įtrauktas privalomas rankos paspaudimas merui kaip natūralizacijos ceremonijos dalis, turima omenyje imigrantus musulmonus.
Teisinis reguliavimas persipina su kultūrine ir politine pasaulėžiūra. Abu sprendimai abiejose šalyse kėlė ir kelia didelį susiskaldymą. Pagrindinės priežastys nurodomos dvi. Vieni mato grėsmę lyčių lygybei, kiti mato grėsmę religinei laisvei. Kai girdisi tokia arba-arba mąstysena, dažniausiai svarbu ieškoti įvairesnių žiūros kampų, nes situacija yra sudėtingesnė, negu atrodo.
R. Bobrowicz ir J. Gustafsson Lundberg, tyrėjai iš Lundo universiteto, teologijos ir religijos centro, publikavo straipsnį apie derybas, vykstančias visuomenėje dėl rankos paspaudimo 2022 [1]. Jie sako, kad toks susiskaldymas įvyksta, kai susiduriama su pernelyg dideliu nelankstumu. Kad Šiaurės šalyse viena vertus itin vertinamas racionalumas (sekuliari visuomenė), o religiją stengiamasi ignoruoti. Kita vertus Islamo religiją propaguojantys musulmonai irgi nerodo nė kiek lankstumo, kokiuose kontekstuose (ar būtinai visuose), kokius religinius principus (ar būtinai visus) taikyti. Galbūt yra kontekstų ir galbūt yra principų, į kuriuos galima žiūrėti lanksčiau atsižvelgiant į konkrečią situaciją, lokaciją, laikmetį.
Profesinis vaidmuo svarbus sprendžiant kultūrinius konfliktus darbe
Prieš 5 metus, aš niekaip nesureagavau, kai kolega musulmonas atsisakė paspausti man ranką. Pasiųsti kolegą toli nenorėčiau, neprofesionalu. Bet šį kartą turiu savo žiūros tašką. Į konfliktus dėl rankos paspaudimo man norisi žiūrėti per profesinio vaidmens prizmę. Profesinis vaidmuo – yra svarbus atskaitos taškas, kai supervizijose tyrinėjame vadovų atsineštus lyderystės iššūkius. Dažnai pasitaiko situacijos, kai nesusipratimai kyla dėl to, kad darbuotojas darbe pirmenybę teikia asmeniniams tikslams ir vertybėms, o ne tikslams, kurie keliami profesiniam vaidmeniui.
Asmuo ir vaidmo nėra tapatūs, nes vaidmuo turi pagrindinę užduotį, o asmuo – ne.
Panašiai yra ir tada, kai darbuotojas pirmoje vietoje kolegas mato pagal lytį, o ne vaidmenį. Ne kartą girdėta situacija, kai darbuotojas į koleges žiūri pirmiausiai kaip į moteris, flirtuoja, galbūt peržengia profesinės etikos ribas kviesdamas į pasimatymus. Dažnai toks elgesys – tai sąmoningas arba nesąmoningas bandymas „išmušti“ iš vaidmens, sumažinant autoritetą, galios mandatą profesine prasme, nuvertinant koleges kaip profesionales. Įdomu, kad tokiose istorijose dažnai galima pamatyti, kad toks kolega turi prastus profesinius rezultatus, nerimauja dėl vertinimo ir ieško kaip kompensuoti savivertę. Darbe daug interesų, galios santykių, todėl kai įsipina romantiniai santykiai, yra didelis klausimas, kam iš tikrųjų tai tarnauja.
Jeigu bendradarbis musulmonas nespaudžia rankos, nes kitai lyčiai draudžiama spausti ranką, vadinasi pirmiausiai darbe mato moterį, kaip lytį, o tik tada jos profesinį vaidmenį? Profesionalioje organizacijoje (šeimos verslai kitas žanras) žmonės yra nusamdomi profesiniam vaidmeniui atlikti. Man tiek Švedijos, tiek Danijos sprendimai atrodo kiek per radikalūs. Tiek darbdavių, tiek darbuotojų musulmonų santykiuose europietiškoje kultūroje vis tik ieškočiau kompromisų, kad darbe kolegoms būtų galima pirmiausiai sąveikauti kaip profesionalams, kai tuo tarpu dabar į pirmą vietą iškeliama lyčių lygybė arba religinė laisvė.
Musulmonas politikas nespaudė rankos žurnalistei, įvardindamas, kad tai asmeninis pasirinkimas nespausti rankos priešingai lyčiai. Bet TV laidoje jis visų pirma dalyvavo profesiniame vaidmenyje kaip politinės partijos atstovas, o moteris visų pirma TV žurnalistės vaidmenyje. Ar tikrai pirmoje vietoje turėtų būti asmeninis pasirinkimas? Jeigu asmeninės vertybės radikaliai skiriasi nuo profesinio vaidmens vertybių, verta ieškoti kito darbo ir konteksto, kur asmeninės ir profesinės vertybės nebūtų radikaliai skirtingos.
Jeigu šiandieninė aš nusikeltų į 2019-ųjų Šanchajų
Kaip kitaip galėčiau sureaguoti į 2019-ųjų situaciją lifte Šanchajuje. Galbūt kolegai iš Saudo Arabijos išdrįsčiau pasakyčiau, kad man svarbus šis rankos paspausdimas. Tai parodytų, kad visų pirma, tiek jis, tiek aš esame čia dirbti atvykę profesionalai. Ir kad rankos paspaudimą vertinu kaip pagarbą man profesiniame kontekste.
Įdomu, kokios jūsų patirtys? Kiek profesinio vaidmens sąvoka padeda apmąstyti darbe kylančius konfliktus.
Kviečiu į supervizijų grupę vadovams! Jeigu jums svarbu geriau suprasti kompleksiškas situacijas darbe, šiuo metu vyksta registracija į supervizijų grupę vadovams. Supervizijose tyrinėjame realias kompleksiškas situacijas, įvykusias darbe ir mokomės pamatyti bei geriau suprasti įvairius realybės sluoksnius. Supervizijos vyks penktadieniais: 2024.10.04, 10.25, 11.15, 13.00-18.00 val., gyvai Vilniuje. Registracija baigiasi rugpjūčio 30 d. Vietų skaičius ribotas. Daugiau apie supervizijų grupę čia >>>
Linkėjimai!
Jurgita
Šaltiniai:
- Bobrowicz A., Gustafsson Lundberg J. Towards Social Negotiation: The Case of Handshake Debates in Sweden and Denmark, 2022. „Reader in Ethics” at Lund University, Centre for Theology and Religious Studies.
- Sweden’s Green Party hit by religious row. Aljazeera.com >>>
- Asociatyvinė AI sugeneruota nuotrauka – rankos paspaudimas iš Pixabay.com >>>
Taip pat kviečiu skaityti/klausyti:
T karta: gebėjimas išbūti neapibrėžtume ir valdyti organizaciją pokyčių akivaizdoje
Kultūrų ir vertybių karas. Evoliucijos ir involiucijos susidūrimas.