„Sapnai – tai tramplinas, padedantis mums įžodint sunkiai išreiškiamus dalykus ir sunkiai nupasakojamas istorijas, sau ir vienas kitam“. Museumofdreams.org
Kas yra Social Dreaming? – tai metodologija, kurios pradininkas yra Gordon Lowrence (1980). Social Dreaming metodas – tai darbas su žmonių sapnais grupėje, vadinamas Social Dreaming Matrix. Tyrinėjant grupės sapnus leidžiamasi į žinojimą, kurį savyje turi kultūra, į apmąstymus, kuriuos sužadina žmonių grupės sapnų laukas. Vykstant Social Dreaming matricai svarbu susitelkti į sapnus, ne į individualų sapnuotoją. Tai suteikia galimybę atsitraukti ir tarsi iš atstumo apžvelgti platesnį vyksmo vaizdą. Sukuriama talpesnė erdvė reflektuoti ir įprasminti kultūros ir visuomenės patyrimą. Verta pasitelkti Social Dreaming matricą, kai yra grupę jungianti bendra patirtis. Šiuo atveju Social Dreaming matricą vedžiau suaugusių dalyvių grupėje, kuri jau daugiau kaip pusmetį drauge studijuoja psichologiją ir identito klausimus. Pirmą kartą vedu Social Dreaming matricą, kai kontekstas – tai visą Europą prikaustęs Rusijos karas prieš Ukrainą, o dalyviai drauge bando susigaudyti nesibaigiančioje sumaištyje ir neapibrėžtume. Social Dreaming matricą sudaro dvi dalys: pirma dalis skirta dalytis sapnais ir asociacijomis, o antroje dalyje pasitelkiamas sisteminis mąstymas ir dalyviai siekia kelti hipotezes, ieškoti atsikartojančių temų bei sąsajų su kontekstu. Pats dalyvavimas Social Dreaming Matricoje reikalauja gebėjimo būti nežinomybėje ir neapibrėžtume bei leisti iškilti naujiems dalykams, kurių dar nežinome ir kurie netrukus atsiskleis. Žemiau pateikiu dvi dalis. Pirma – Social Dreaming matricoje papasakoti sapnai bei asociacijos. Antra dalis – dalyvių diskusija siekiant sapnų pagalba rasti ryšius su kontekstu ir įprasminti socialinėje erdvėje vykstančią patirtį.
Sapnai Social Dreaming matricoje
1 Sapnas. Klaipėda. Senas butas. Virtuvė. Sėdi Marijonas Mikutavičius apsisiautęs kimono. Mano sesuo jį maitina, o jis atsisako.
Asociacijos: 3 milijonai, tautiškumas, vienybė per širdį ir meilę. Marijonas yra apie gebėjimą apjungti ir gerai valdyti mases.
2 Sapnas. Senas namas. Sako, kad turime jį parduoti ir persikelti į vieno kambario butą. Apima siaubas ir panika – parduoda tai, kur gyvenau. Parduoda mano namus.
3 sapnas. Roko grupės koncertas. Garsas, šviesos, dūmai. Degantys žmonės. Liečiau juos ir nieko negalėjau padaryti. Tokia bejėgystė. Matau degantį žmogų ir nieko negaliu padaryti. Tik stebėtoja – nieko negaliu padaryti.
4 sapnas. Ryškus kaip džiunglės. Bedugnė. Jei nori pereiti, krisi – nebeišgyvensi. Bet reikia eiti ant to takelio. Baimė, bejėgiškumas, nežinomybė, krentu į bedugnę.
5 sapnas. Pasikartojanti serija sapnų. Pirma serija: šokinėju tarp kalnų. Sukausto baimė, jeigu neužšoksiu ant to kalno. Antra serija: Braunasi vagys į namus. Trečia serija: Puola katės. Sukaustyta. Neišreikštas pyktis.
6 sapnas. Skraidau iš aukštai, lengvumas. Pradedu kristi, bet nenukrentu.
7 sapnas. Vyko visiškas chaosas. Jausmas, kad galima išlipti iš chaoso. Reikia tik šokti ant arklių. Žmonės ant arklių su baltais apsiaustais su kryžium. Sapnas keliantis šiurpą.
8 sapnas. Buvau ukrainietė moteris. Mus bombardavo rusai. Turėjau kulkosvaidį ir paleidau šūvius. Ten buvo trys rusų kareivukai. Keista, bet buvo geras jausmas, kad padedu.
9 sapnas. Viduržemio jūra. Daug delfinų. Vienas žiūri man į akis su besąlygiška meile. Per tą meilę mano kiautas ir visas brudas nukrenta. Balsas sako: „tu gerai rašai, rašyk“.
Asociacijos: Sieju tave su knyga „Gyvenimo prasmė“. Bėga šiupuliukai. Delfinai – tai laisvė, jie protingi, komunikuoja tarpusavyje. Priminė P. Avižinio įrašą LinkedIn tinkle apie tai, kad vienintelė knyga, kurią šiuo metu norisi skaityti V. Franklio „Žmogus ieško prasmės“.
10 sapnas. Apleistas industrinis pastatas. Labai daug žmonių susigrūdę. Yra daug draugų, tačiau susipykstame. Kažkoks atskiras pasaulis. Vyksta talentų vakaras. Bet dalyvauti privaloma nurodytu būdu. Sako, kad išgautum garsą, turi būti su plėvele tarp lūpų. „Eisi tu, sako“. Pradžioje sakau, kad nemoku, bet įkalbinėja. Pabandau ir man kažkaip pavyksta. Tik toks blerbimas gaunasi. Galiausiai sutinku: „Eisiu aš“. Ateina laikas daryti veiksmą, bet nebereikia. Tai reikia ar nereikia? O toks lūkestis buvo.
Asociacijos: Tai gyvenimas. Kažkas kažko visada tikisi. Pasirodo nereikia. Kita vertus, pasirodo, kad kiekvienas gali būti lyderiu.
11 sapnas. Vestuvės. Muzikantai nėra užsakyti. Koncertuoja ir pasirodymus turi daryti svečiai. Vienas jų groja prie baseino. Žinome, kad jo aukštos pareigos. Pakazūcha kažkokia, bet visi ploja. Toks pataikavimas, nes jis turi ryšių.
Čia pat mane komentuoja: „Žiūrėk, jos kojos nedepiliuotos, ji feministė”. Paskui nusidepiliuoju prieš šokant į baseiną. Dėl kitų, kad atsiknistų. Besidepiliuodama įsipjaunu. Labai skauda.
Asociacijos: kai klausome kitų – skaudiname save. Pataikavimas velniui iškreipia realybę. Panašiai yra muzikantams, kai groji ir jaudiniesi, išgauni ne tokį garsą, kaip nori. Kartą prieš koncertą suparalyžiavo ranką. O kai groji klarnetu ir jaudiniesi tikrai gaunasi blerbiantis garsas. Tokį gali išgauti su plėvele.
12 sapnas. Avarija. Reikia pagalbos. Reikia šaukti, bet dingsta balsas.
Asociacijos: Gal tada kalbėk; “Maximoje” pirkau atsargas, tuo pačiu galvojau, kad reikėtų nusipirkti švilpuką, jeigu kartais neturėsiu balso; Dažnai nuolaidžiaujam ir pataikaujam vien dėl pareigų. Idėja geresnė to, kurio aukštesnės pareigos; Kartą manęs nepaėmė į brainstorm’ą agentūroje. Nusivyliau ir parašiau vadovui savo idėją raštu, pasirodo, buvo tikrai gera ir ją įgyvendino.
13 sapnas. Stoviu priešais katedrą prie „Stebuklų restorano“. Krenta žali lėktuvai. Dieve, tai mano namai! Kaip viskas bus!
14 sapnas. Esu 6-7 metų vaikas. Pieva. Žiūriu į dangų. Esu Laisvas.
Asociacijos: Būna, kad sapnuoji, įtampa, baisu. Atsibundi su palengvėjimu, kad iš tiesų viskas OK. Tada vėl užmiegi ir vėl tęsiasi sapnas. Negeras jausmas. Norėtum, kad baigtųsi, bet vis tiek tęsiasi, kaip serialas. Norėtųsi, kad tai, kas vyksta šiandien, būtų tik sapnas. Primena filmą “Inception” (2010), kur sapnas sapne ir tame sapne kitas sapnas; Nuo vaikystės pamenu Černobylio avariją. Dabar tarsi sapne vis skrolinu: Zaporožės atominė elektrinė; pagalba Ukrainai – paaukojau. Toliau skrolinu. FB vėl prašo padovanoti striukę ukrainiečiams. Ieškau, kokią striukę atiduoti, kai vėl pažiūriu 100 komentarų. Nebereikia. Nežinau, kiek galiu, kiek reikia padėti. Mes toje situacijoje labai trumpą laiką. Indėlio reikės dar ilgai. Sukroviau daiktus nuvežti-nereikia. Neiškrausčiau, nes čia dar reikės ir reikės. Siaubą pakišam po kasdienybe.Baisu, kad nesusitaikytume su situacija ir nesustotume padėti. Reikia Staminos (lt. ištvermės). Išgyvenu kaltės jausmą, kad visi tiek daro, aš nieko nedarau. Lietuvoje kol kas tik 700 pabėgėlių, o jau virš milijono pabėgo, tikrai reikės prisidėti.
Klausiau audio knygos „Aš esu”. Siaubingus išgyvenimus bandome paslėpti. Svarbu racionalizuoti ir nebėgti. Griebiuosi, ko galiu, dedu rankas. Baisiausia, kad mes pradedam susitaikyti, kad tai normalu. Karas XXI amžiuje. Močiutė sakydavo: „matysi, bus III pasaulinis karas“. Norėjau prieštarauti, kad ne, žmonės juk visko išmoko.
Kiti balsai – susitaikykit. Ai, tai čia visur tie karai.
15 sapnas. Senelis, kurio nebėra sėdi prie lango. Lenkiuosi jį pabučiuoti. Jis ištiesia ranką ir neleidžia pabučiuoti. Kodėl neleidžia, nesuprantu?
Asociacijos: Gyvųjų ir mirusiųjų pasaulis. Primena sapną, kai mano močiutė nori kraujo duoti. Sakau, tu sena, tu gi paskutines savo jėgas atiduosi.
Diskusija. Karas. Identitetas. Namai. Laisvė.
Karo tema. Vyksta masinis, trauminis patyrimas. Valdo mases. Koja kojon eina bejėgystė ir noras “šokti ant arklių” gelbėti. Didžiulis noras padėti, nori ir negali, nepasieki, o jeigu gali, nebereikia. Galėtum šauktis pagalbos, bet prarandi balsą – uždeda plėvelę “iki 15-os metų kalėjimo“. Kaip rasti resursų savyje nepulti į paniką, ne kristi į bedugnę, o perskristi. Kaip ta močiutė norinti duoti kraujo iš paskutiniųjų – priimk realybę, prasibrauk per miglą ir daryk.
Namai – identitetas. Asmeninis ir tautinis.
Mano seni namai, mano saugumas, mano vertybės, mano žemė. Jeigu jų nebesilaikysi, bus nesaugu. Mes jau turime namus su dideliais langais. Buvo taip smagu atverti juos, tokia laisvė, o dabar klijuoju ant langų lipnią plėvelę, nes taip lengva juos sudaužyti.
Tai mūsų namai, mūsų žemė. Jeigu parduodi namus, susipjaustai kojas. Jeigu bandai prisitaikyti – įsidedi plėvelę tarp lūpų ir ne tik, kad garsas nebesigauna, tokio niekam nebereikia. Esame didžiuliame pokytyje – tarsi pagreitinta situacija. Nusimeta visi fake dalykai – išryškėja, kas iš tiesų svarbu. Išryškėja tautos ir žmogaus identitetas. Buvimas ryšyje duoda stiprybės nusipjauti visus šūdų maišelius, kuriuos nešamės: „idi nachui!“. Taip išryškėjo ukrainiečių identitetas: drąsa ir atsakomybės prisiėmimas.
Lyderystė. Vienoje pusėje lyderystė grįsta nenuoširdumu, galia, skaldymu, kai pataikaujama tiems, kas galingesnis. Reikalinga kitokia lyderystė – Ukrainos prezidentas V. Zalenskis net tokioje sudėtingoje situacijoje įkvepia savo autentiškumu, charizma, atsakomybės prisiėmimu. Tarsi perrašo lyderystės vaizdinį, ir toje šviesoje keičiasi matymas ir lūkesčiai mūsų prezidentui. Ir tu pats gali imtis iniciatyvos ir būti lyderiu.
Apie ką karas? Praradusi savo identitetą Rusija nori atimti identitetą iš Ukrainos. Propagandinės antraštės skelbia „Ukraina grįžta namo“. Tik kad patiems plėvelė įsprausta tarp lūpų su 15-kos metų kalėjimo grėsme atima balsą. Ir pasaulis nebenori klausytis tokios blerbiančios muzikos.
Laisvė. Keletas sapnų kviečia pažvelgti į dangų, į pievą, į akis delfinui – primena apie laisvę ir meilę, ištikimybę tam „Kas esu“. Ir apie vienybę, kurią šiuo metu patiriame, nors esame pasauly tik 3 milijonai.
Social Dreaming matricos metu turime ribotą laiką, diskusija vyksta laisvai asocijuojant, todėl simboliai iškilę sesijos metu dar ilgai „verda” galvosi parplukdydami iš pasąmonės naujas prasmes. Tikiu, kad šis tekstas padės skaitantiems rasti savų įžvalgų bei įžodinti ir suteikti prasmę tam, kas vyksta.
Privalome gyventi
Paskaitos vyksta. O už pastato sienos šurmuliuoja Kaziuko mugė. Girdžiu, prekeiviai kalba, kad pirmą dieną mugė sunkiai įsivažiavo. Mano dėstomame modulyje taip pat – pirmąją dieną nepakako vesti užsiėmimo, tarsi turėjau atsikovoti žmones iš išorės. Šeštadienį jau susitelkėme. Kai kam buvo sunku atsitraukti, tačiau daugeliui vis tik buvo labai svarbu pabūti bendramokslių bendruomenėje, atsitraukti nuo intensyvių patyrimų ir juos apmąstyti bei reflektuoti. Šiek tiek pargrįžti į pusiausvyrą iš išorės į vidų ir sugrįžti į savo ašį. Sapnų matrica buvo tiršta ir skubanti. Visada klausiu, ko nebuvo. Nebuvo tylos. Erdvės, kuri reikalinga pagarbiai atsitraukti ir apmąstyti, kas vyksta tame beprotiškame prievartavime karu ir medijomis.
Erdvės kuri reikalinga kvėpuoti, kad neišsikvėptume.
Esame tektoninių lūžių zonoje. Vyksta įpjovimai ir įtrūkiai, kurie skauda. Aštrūs vertybiniai klausimai. Tai kokią piliulę renkiesi: raudoną ar mėlyną? Renkiesi mirti ar gyventi?
Kuo rėmiausi rašydama šį įrašą:
Social Dreaming Matricą vedžiau iGrow identiteto institute modulyje „Vertybėmis grįstas gyvenimas“. Buvo14 dalyvių: 12 moterų, 2 vyrai. 2022 m. kovo 5 d.
Apie Social Dreaming matricą vadovų programoje anksčiau rašiau čia:
https://samoningalyderyste.lt/lyderyste/socialdreaming/
Dėkoju konsultantei Franca Fubini, kuri dėstė Social Dreaming pagrindus “Grupių santykių draugijoje”.
https://www.facebook.com/GroupRelationsLt
Šiuo metu renkama tarptautinė grupė į “Social Dreaming Training”. Programą veda Franca Fubini ir Susan Long. Social Dreaming International Network (SDIN), The Tavistock Institute of Human Relations ir Il-Nodo (Italy) bei NIODA (Australia).
https://socialdreaminginternational.net/files/SD_Training2022_ENG.pdf
Piešiniai:
Wallpaper.com
Wall.alphacoders.com
Taip pat kviečiu skaityti:
Kultūra ir vertybės krizės laikotarpiu – pokalbio podcast’as