Teksto autorė Jurgita Gaukštė / R. Gaukšto nuotr.
Su gimtadieniu, C. G. Jungai! Liepos 26 d. švenčiamas šveicarų psichoanalitiko C. G. Jungo gimtadienis. Jungo palikimas pasauliui – tai daugybė knygų ir įvardintos sąvokos: kolektyvinė pasąmonė, archetipai, individuacija, aprašyta ir vizualizuota sielos simbolika.
C. G. Jungas. Mandala – savasties archetipas [5]
VIDINIAI LABIRINTAI. NEGALIMA SKUBINTI KELIONĖS
Labirintas, mandala – tai savasties, individuacijos archetipas, apie tai rašė C. G. Jungas [1]. Labirintas yra senovinis visumos (angl. wholeness) simbolis. Apskritimo ir spiralės vaizdiniai susijungia į vingiuotą, bet tikslingą kelionę. Labirintas simbolizuoja kelionę arba kelią į savo centrą ir atgal į pasaulį. Labirintai nuo seno naudojami kaip meditacijos ir maldos priemonės. Kai einame labirintu, jis tampa gyvenimo kelionės metafora. Tai simbolis, sukuriantis šventą erdvę ir nukeliantis mus iš mūsų ego į mūsų sielą, į „Tai, kas yra viduje“[7]. Kelionė į labirinto centrą siejama su individuacija ir savo autentiškumo atskleidimu. Simboliškai šioje kelionėje žmogus siekia susidurti su šešėlinėmis savo „aš“ dalimis.
Labirintai dažnai sukurti šventose vietose gamtoje, bažnyčiose, katedrose. Praeiti labirintą vienam – tai tarsi meditacija, apvalanti mintis. Kartais eidamas labirintu ir bandydamas patekti į centrą, žmogus prieina akligatvį, gali tekti apsisukti ir sugrįžti atgal. Ir vėl pradėti iš naujo.
Nepaisant to, kad gali tekti keletą kartų pradėti labirinto kelią nuo pradžių, jeigu eini, stabteli, apsižvalgai, bandai pajausti galiausiai pasieksi centrą – savo tikrąją autentišką savastį.
Labirintas Šartro Dievo Motinos katedroje, Prancūzija. Nuotr. Sylvain Sonnet/Corbis
Papildoma labirinto dimensija yra žmonės – tai kitokia patirtis nei keliauti vienam. Tie, kas lankėsi garsiuose labirintuose, pasakoja, kad įdomu stebėti, kaip žmonės eidami savo labirinto kelią susitinka su kitais. Labirintas – ribota erdvė, todėl tarpusavio sąveika yra intensyvesnė. Su kai kuriais žmonėmis prasilenkia per didesnį nuotolį, su kai kuriais labai priartėja. Kartais labirinte susitinka kitus, kai pats tik pradeda kelią, o kiti sugrįžta jį praėję. Vienus žmones sutikti malonu, kiti suerzina. Būna, kad su kai kuriais fiziškai prasilenkiama arčiau, bet psichologiškai neapleidžia jausmas, kad jie liko savo burbule, neatsivėrė. Kad žmonės drauge prakeliautų labirintą, svarbu priimti vienas kito buvimą, kartais nusileisti ir būtinai neskubėti. Negalima skubinti Labirinto, jis neleis jums to daryti [6].
Save transformuojančios mąstysenos treniruotė
Seminaro pradžioje vienas dalyvis pasiėmė vaizdo kortelę, kur buvo du uždari žiedai – vaizdinys tą akimirką geriausiai atspindėjo profesinę situaciją. Apibūdino: „Noriu ištrūkti, išsiveržti iš užburto rato. Kartais taip jaučiuosi su tam tikromis atsikartojančiomis automatinėmis savo elgsenomis“. Įsivaizduokite, kad savo gyvenimą kartojate begalybę kartų, kaip filme „Švilpiko diena“. Pabundate ir vėl iš naujo. Vienu metu šio filmo herojus prieina savižudybės ribą, tačiau galiausiai padeda sau, kai persvarsto savo gyvenimo prioritetus. Darbas su vidinėmis nuostatomis yra vienas iš būdų sustoti ir persvarstyti savo prioritetus bei gilumines priežastis, kodėl save sabotuojame. Tikslas yra atskleisti savo potencialą ir tobulėti, o ne suktis uždarame cikle.
„Save transformuojančios mąstysenos“ seminare dalyviai išsikelia adaptyvų tobulėjimo tikslą. Tai svarbus tikslas, kurio lengvai nepavyksta pasiekti. Dažnai ne kartą būna bandę jo siekti, bet atkrenta, vėl išsikelia, ir vėl atkrenta. Pokytis prasideda, kai pavyksta užčiuopti, kokia pasąmonėje pasislėpusi nuostata tyliai veda akligatviais. Padėdami vieni kitiems dalyviai dažnai prisikasa prie neįsisąmonintų pasenusių įsitikinimų, kurie trukdo veikti efektyviau ir gyventi visavertį gyvenimą.
Vertybių dirbtuvės, „Integra House“ 2020 / Nuotr. R. Gaukšto
Asmeninei transformacijai apibūdinti Jungas naudojo palyginimą su alchemijos procesu. Kaip alchemikas bando transformuoti šviną į auksą, taip ir žmogus išgyvena analogišką procesą – įsisąmonina pasąmonės turinį ir labiau atsiskleidžia, tampa autentiškenis. Pirmasis alchemijos etapas vadinamas „nigredo“, jis sutampa su Jungo išskiriamu transformacijos etapu. Lotyniškai „nigredo“ – juodumas. Šis procesas apima apnašų, šlamšto išdeginimą, ieškant „Prima Materia“, pirminės, grynos, nesugadintos materijos. Tai simbolizuoja atgimimą, o ugnis yra esminis elementas šiam tikslui pasiekti. Tai etapas, kuriame žmogus susiduria su savo vidiniu šešėliu. Vidinio konflikto ir susidūrimo su savo nepageidaujamomis savybėmis procesas yra intensyvus ir konfrontacinis. Ši ugnis sudegina klaidingus įsitikinimus, savikritiką ir kaltę. Tai ankstesnės tapatybės mirtis, sukurianti galimybę gimti naujam „aš“ [4].
Svarbi yra Jungo įžvalga, kad mūsų psichika yra ne tik asmeninė, bet ir tarpasmeninė, kolektyvinė. Labai nedaug psichologinių iššūkių yra asmeniniai ar unikalūs. Kažkam kažkur kažkada teko patirti tokią pačią ar labai panašią situaciją. Susidūrę su konkrečia situacija, susiduriame su žmogaus būties būkle, kuri peržengia asmeninio konteksto ribas. [3]. Iššūkiai, su kuriais susiduria dalyviai dažnai būna panašūs, ypatingai, jeigu grupėje žmonės iš vienos organizacijos arba atliekantys panašų profesinį vaidmenį. Nors dalyvių istorijos yra skirtingos, iššūkio struktūra ir dinamika turi panašių elementų ir susipažįstant su vienas kito iššūkiais kyla įžvalgos, padedančios suprasti ir spręsti dabartinę savo dilemą.
Pavyzdys. Žemiau pateikiu vieną iš dažnai pasitaikančių iššūkių. Aprašau išsikeltą tobulėjimo tikslą, kaip žmogus trukdo sau to tikslo siekti, bei kaip vyksta mąstysenos pokytis.
Tobulėjimo tikslas – išmokti brėžti ribas. Išmokti prioretizuoti darbus, sakyti ne, susitarti dėl ribų, jų laikytis ir išsireikalauti (terminai, biudžetai ir t.t.), atliepti tuos poreikius ir užklausas, kurios siejasi su prioritetinėmis užduotimis.
Kaip save sabotuoja ir kas už to stovi. Vietoje to, kad prioretizuotų, žmogus priima visus meeting request‘us, siekia būti geru (-a) visiems, kurie kreipiasi, visais klausimais. Geru (-a) ir tiems, kurie vykdo savo užduotis atmestinai, neatlieka laiku. Kartais už to stovi nuostata iš vaikystės, kai reikėjo būti geru/problemų nekeliančiu vaiku. Kartais tėvų ar senelių mokymas būti visiems geru žmogumi. Dažnai už to slypi baimė, kad jeigu nebus visiems geras (-a), brėš ribas, prioretizuos, bus nevertinamas, nebus paaukštintas pareigose, o galbūt net bus atleistas.
Transformacija. Transformacija prasideda, kai žmogus leidžiasi į tokį savęs pažinimo procesą pripažindamas, kad nėra tobulas, vadinasi yra kur augti. Daugelis sako, kad įvardinus paslėptas baimes ir nuostatas, apima palengvėjimo, galvos išsivalymo jausmas. Palengvėja ir paaiškėjus, kad trukdančių nuostatų turi visi. O kai kurie turi labai panašų tobulėjimo tikslą ir panašiai sunkiai jiems sekasi tikslo siekti. Vien įvardijimas savo išsikelto tobulėjimo tikslo ir nuostatų yra transformacijos proceso pradžia – sudeginamos „šlamštinės“ mintys ir energija, skirta tas mintis slėpti, gali būti panaudota tobulėjimui.
Labai vertinga situacija, kai yra dalyvių, kurie savo priešingumu yra mokytojai vienas kitam. Jeigu vienas nori išmokti brėžti ribas ir nebūti visiems toks geras, tai kitas taip gerai prioretizuoja, daro rezultatą ir brėžia ribas, kad vis daugiau darbuotojų palieka tokį skyrių, nes jaučiasi neišgirsti, nepamatyti, nesvarbūs. Ir nors būvimas labai reikliu ir atkaklus rezultato siekimas – dažnai laikomas teigiamu požiūriu, tačiau „priaugęs“ prie žmogaus tampa pertekliniu ir ima trukdyti. Ypač jeigu anksčiau žmogus buvo ekspertiniame vaidmenyje, o dabar fokusas keičiasi iš ekspertinio vaidmens į darbą su žmonėmis.
Tam kad transformacijos procesas įvyktų, svarbu išsiaiškinti, ko nebereikia, ką „išdeginti“, kas vis dar veiksminga ir koks yra naujas tobulėjimo tikslas, kad žmogus prisitaikytų prie darbinio konteksto ir veiktų efektyviai panaudodamas savo potencialą. Nors nuostatas įvardinti svarbu, vis tik nuostatą perdirbti įmanoma tik darymo ir eksperimentavimo būdu, labirintas neleis skubėti:):
Nėra kito būdo „tapti geresniu“, kaip tik pradėti tai daryti, kad ir kaip prastai tai darytumėte.
Taigi pradėkite; eikite ir susimaukite! Mums sekasi tobulėti, nes mums puikiai sekasi patirti nesėkmę.
-Charlie Kim, Next Jump
Eksperimentuoti svarbu saugiai, kad „nenulaužtume“ gerai veikusios žmogaus sistemos. Pavyzdžiui, verta pradėti brėžti ribas atsisakant atsakomybių visų vaikų klasių komitetuose. Galbūt atsisakyti papildomos veiklos komandoje, už kurią visiems patinkate, bet ji jums nepadeda tobulėti, o darydami savo svarbiausias užduotis patiktumėte mažiau, bet sukurtumėte daug didesnę vertę komandai ar organizacijai. „Save transformuojančios mąstysenos“ seminare skiriamas laikas tyrinėti vidines nuostatas, įsivardinti, kas trukdo ir kurlink tobulėti, o tada grįžti į savo kontekstą ir daryti eksperimentą. Kitą kartą susitikę aptariame, kaip sekėsi. Ir tokių eksperimentų reikės begalės. Tačiau būtent taip lavinamas gebėjimas transformuotis, kuris yra vienas svarbiausių gebėjimų šiandienos lyderystėje, kai gyvename didelio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Tobulėjimo tikslai, kuriuos pastaraisiais metais teko sutikti grupėse dažnai buvo susiję su noru išmokti klausti ir klausytis kitų žmonių, išmokti daugiau deleguoti darbus, aiškiai komunikuoti, drąsiai išreikšti savo mintis ir t.t.
Patirtinis mokymasis – raktai nuo savo tikrųjų namų
Po seminaro parvažiavusi namo lipdama į liftą, netyčia išmečiau namų raktus, ir šie nugarmėjo į lifto šachtą. Vis tik namo grįžau, nes iš lauko parbėgusi savo raktus atnešė dukra. Ankstyvą kitos dienos rytą liftų mechanikas ištraukė ir sugrąžino man namų raktus. Pasirodo, raktai yra dažniausias radinys lifto šachtose, juos traukti tenka beveik kasdien.
Taip ir su savastimi, sąmoningumu – periodiškai mūsų mąstysena apauga nuostatomis, sukietėjusiomis praeities patirtimis ir po truputį pradedame matyti ne taip skaidriai, pradedame prarasti save ir gyvenimo energiją. Ir ko tik žmogus nedaro, ieškodamas savo požemiuose ir labirintuose to šviesos šaltinio! Kur tik jo neieško! Ieškoti atsakymų padeda patirtinis mokymasis grupėje. Seminaruose dirbant su nuostatomis padeda saugi erdvė su aiškiomis ribomis, visai kaip tame labirinte. Būtina surizikuoti ir atsiverti – sudeginti apnašas. Raktą į savo tikruosius vidinius namus susigrąžinti padeda kiti dalyviai ir fasilitatorius, bei nusiteikimas drąsiai ir su atvirumu leistis į transformacijos procesą. Ir, žinoma, svarbu nusiteikti ilgesnei kelionei.
Kita vertus gera žinoti, kad bet kada gali paskambinti liftų mechanikui:).
Šaltiniai:
- Jung Carl Gustav. Raudonoji knyga: liber novus. Margi raštai, 2017.
- Kegan R., Lahey L, Helsing D. Immunity to Change Facilitator’s Workshop. 2021 liepos 23-25 d.
- Nigredo modulio paskaitų medžiaga. www.appliedjung.com/nigredo-fb/ Nuoroda->>
- www.appliedjung.com/four-steps-to-transformation/ Nuoroda->>
- www.carljungdepthpsychologysite.blog Nuoroda->>
- www.jackiemorris.co.uk/stone-and-gold/. Komentaras apie ėjimo labirintu patirtį. Nuoroda->>
- www.thehealingconsciousness.com/symbolic-meanings/labyrinth/ Nuoroda->>
Taip pat kviečiu skaityti/klausyti:
Kultūrų ir vertybių karas. Evoliucijos ir involiucijos susidūrimas.
Kolektyviniai sapnai karo laikotarpiu – Dieve, tai mano namai!
Kultūra ir vertybės krizės laikotarpiu – pokalbio podcast’as
