„Visas kasdienybės uždavinys susiveda tik į tai, kad sunkų paverstumėte įprastu, įprastą – lengvu, o lengvą – žaviu savo darbo dienoje“, – ši K. Antarovos mintis atliepia, kaip jaučiausi sausį.
Greit bus 5 metai, kai nėriau į vertybių temą, ir virš metų, kai išėjau iš organizacijos ir tapau laisvai samdoma konsultante. Pamenu, vakarais skaudėdavo akis. Vėliau supratau, kad iš baimės plačiai atmerktos akys pavargdavo. Kai su šeima žiūrėjome „Daktarą Dolitlį“ įstrigo frazė „nebijok bijoti“. Pritariu. Ypač jeigu esi savame kelyje, pridėčiau. O kelyje atsiranda vis naujų dalykų. Pernai pradėjau dirbti su MBTI asmenybės tipologija. Sausį keičiau mokymosi dizainą, apgyvendindama istorijomis, kad įtrauktų ir būtų įdomu. Sausį susitikau su 100-tu vadovų. Fasilitavau dialogą, lydėjau lyderystės kelionėje, koučingo sesijose, tyrinėjome realius verslo atvejus. Stabtelėdavome iš pažiūros vadybinio klausimo epicentre ir tyrinėjome, kas jo viduje, ko nepastebime skubėdami rezultato link.
Paskui tą patį sausį nėriau į savo vidines erdves psichodinamikos studijose. Nelengva dirbti iš vidaus ir iš išorės, mokytis ir mokyti. Iš sutiktų vadovų mokausi stiprybės ir susitelkimo. „I am on the mission“, sako viena HR partnerė. Ir aš. Tikiuosi toliau keliauti lengvesne pavara. Linkiu lengvumo kelyje!.
Kviečiu skaityti kitus blogo įrašus: