Cikliškas judėjimas Šanchajaus centre. Aut. Getty Images.

Prieš keletą dienų „FranklinCovey organizuotame renginyje vadovams kalbėjomės apie lyderystės iššūkius. Viena personalo vadovė pasidalijo, kad jų kompanijai seniai rūpi klausimai: kaip rasti greitą būdą lyderystei vystyti, kaip greitai „klonuoti“ žmones iš ekspertų į lyderius? „Greitai“ – ar visiems tikslams pasiekti tinkamas šis požiūris? Klausydama diskusijos prisiminiau teoriją apie skirtingas laiko rūšis, kurias renkamės priklausomai nuo tikslo, konteksto ar šalies, kurioje esame.

Šį lapkritį teko dirbti su vadovų komandomis Kinijoje, vėliau Šveicarijoje ir patirti, koks skirtingas gali būti greičio ir laiko suvokimas. Richard. D. Lewis knygoje „When Cultures Collide. Leading Across Cultures“ sakoma, kad daugelis žmogiškosios patirties dalykų yra bendri įvairioms kultūroms, tačiau yra keletas aspektų, kurie skiriasi iš esmės. Vienas tokių yra – laikas. Knygoje išskiriamos šešios skirtingos laiko rūšys. Norėčiau aptarti linijinį bei ciklišką laiką. Dirbdama su organizacijomis lyderystės ir vertybių klausimais matau, kaip sunku išbalansuoti tarp šių dviejų laiko rūšių.

LINIJINIS LAIKAS

D. Lewis rašo, kad Amerikiečių, Vokiečių ir Šveicarų, Šiaurės Europos kultūrose laikas yra beveik šventas dalykas. Laikas – tai pinigai. Šiose kultūrose žmonės laiką švaisto, leidžia, biudžetuoja ir taupo. Dirbdama Šveicarijos verslo mokykloje IMD, pastebėjau, kad pertraukos ir paskaitos pradžios laikas skelbiamas pabrėžiant „SWISS TIME“. „SWISS TIME“ reiškia ne laiko juostą Lozanoje, o tai, kad nevėluojame „NĖ VIENOS“ minutės. Šiose šalyse taip pat ir Skandinavų, Olandų, Austrų, Anglosaksų kultūroje vyrauja linijinis požiūris į laiką ir veiksmą. Gyva nuostata, kad laikas yra švaistomas, eina pro šalį, jeigu tuo metu neatliekamas veiksmas arba nepadaromas sprendimas. Kadangi laikas – pinigai, kuo daugiau valandų dirbsi, tuo daugiau uždirbsi, tuo sėkmingesnis būsi. Linijinis laikas siejamas su laikrodžiu ir kalendoriumi. Šis laikas ribotas, greitai prabėga, išsenka.

Versle dažnai sutinku komandas, kurios dirba pagal linijinį laiką. Tokias sutikau tiek amerikiečių, tiek rusų, tiek lietuvių vadovų tarpe. Kartais atrodo, kad trokštama greitų atsakymų į giliausius klausimus ir prarandama vertė tos akimirkos, kai turint pakankamai kantrybės išnyra naujas suvokimas ir prasmė. Tai ypač aktualu, kai ieškoma atsakymų į lėtus klausimus „Kas aš esu“, „Kokios mano vertybės“. Kartą vienas vadovas patirtinėje lyderystės programoje į grupės darbo taisykles paprašė įrašyti „Quick time“, kai tuo tarpu itin svarbu buvo „Take your time“. Tai koks gi yra tas lėtasis laikas?

CIKLIŠKAS LAIKAS

Kai kuriose rytų kultūrose laikas laikomas ciklišku. Kiekvieną dieną saulė teka ir leidžiasi, metų laikai keičia vienas kitą, žmonės gimsta ir miršta, o jų vaikai tęsia gyvenimą. Šis ciklas tęsėsi daugiau kaip 100 000 metų. Šio laiko resursai yra beribiai. Kaip sakoma rytuose: Dievas sukūrė LAIKĄ ir sukūrė jo BEGALĘ:). Taip cikliškąjį laiką aprašo R. D. Lewis.

CEIBS verslo mokykloje Kinijoje, kur GEMBA studijos kainuoja arti 100 000 USD, ne visada skaičiuojama minutės kaina. Multikultūrinėje dalyvių grupėje laikas suvokiamas labai skirtingai. Vadovų grupėje, su kuria dirbau, dalyvis iš Afrikos, verslo savininkas Big Sam (vardą pakeičiau), per trumpą dalyvių prisistatymą pasitaiso kėdę, atsisėda genties vado pozoje ir lėtai lėtai pradeda pasakoti „when I was young, brother“… Ir suprantu, kad jis kitaip matuoja laiką. Rytų, pietų kultūros nemano, kad laikas švaistomas. Amerikiečiui atrodo prarastas laikas, jei nebus priimti greiti sprendimai, o azijiečiui reikia laiko pagalvoti. Laikas nedingsta, laikas cikliškas ir apsukęs ratą vėl bus čia. Bus tiek laiko, kiek reikia. Juk ateityje vėl teks susidurti su panašiais iššūkiais, o žmogus kaskart bus vis išmintingesnis, tad kur skubėti. „Jeigu tada būčiau žinojęs, ką žinau dabar, niekada nebūčiau padaręs to, ką padariau“:). Be to, azijiečiai mano, kad nereikia skubėti atlikti užduoties, nes šiandien neatlikus, rytoj gali nebereikėti jos atlikti:). Budistai tiki, kad ir gyvenimai sukasi ciklais, šalių valdovai keičiasi ciklais, žemės drebėjimai ir klimato pokyčiai juda ciklais, ir net amerikiečiai negali to pakeisti skubindami dalykus. Skirtingas laiko suvokimas atvaizduotas vienoje iš knygos „When Cultures Collide. Leading Across Cultures“ diagramų:

Laikas linijinis cikliskas kalendoriaus lyderyste vertybes

LIETUVA PUSIAUKELĖJE TARP VAKARŲ IR RYTŲ

Įdomu, kokį laiką naudoju aš, kokį laiką naudojame mes – lietuviai? R. Lewis rašo, kad vertinant visą spektrą kultūrų tarp griežtos linijinės ir ne tokios griežtos, būdingos pietų Europiečiams, italams ar ispanams, Lietuva yra per vidurį. Ir manau, kad tai didžiulis privalumas ir galimybė būti lankstesniais bei sąmoningai rinktis.

Pirmą kartą su ciklišku laiku susidūriau skaitydama fasilitatoriaus gidus kaip dirbti su kompanijos vertybėmis. Ten buvo rašoma, kad yra objektyvi ir subjektyvi mūsų realybės pusė, ir ji yra valdoma laiko. Objektyvi matoma realybė yra valdoma nuoseklaus, „laikrodžio laiko“. Subjektyvi realybė, „povandeninė“, nematoma, skirta sielai, santykiui kurti, valdoma cikliško laiko. Žmonių grupei reikalingas ir vienas, ir kitas laikas: svarbu nusistatyti tikslus ir planus (linijinis laikas), bet taip pat svarbus laikas kiekvienam komandos nariui susijungti su kolegų požiūriu, jausmais ir svajonėmis, nuoširdžiai gilintis ir rasti ryšį su savo bei organizacijos vertybėmis (cikliškas laikas). Cikliškas laikas – tai laikas skirtas atsipalaiduoti, atgauti energiją ir sukaupti dėmesį, kai tuo tarpu linijinis laikas reikalingas matuoti tarpinius rezultatus ir progresą. Organizacijoms, ir žinoma, mums individiams, svarbu rasti balansą tarp linijinio ir cikliško laiko. Tarp laiko skirto biudžetams, KPI‘sams bei laiko skirto vertybėms bei darbuotojų santykiams puoselėti.

„Aš pastebėjau, kad ruduo yra labiau sielos nei metų laikas“, – sako F. Nyčė.

Gebėjimas matyti laiką dvejopai atsispindi vokiečių filosofo Frydricho Nyčės pasakyme „Aš pastebėjau, kad ruduo yra labiau sielos nei metų laikas“. Tad nuoširdžiai kviečiu atpažinti skirtumą tarp metų laiko ir sielos laiko, tarp laiko, skirto biudžeto planavimui ir laiko, skirto gilintis į sunkiai pamatuojamus, bet svarbius ir gilius klausimus.

P.s.

Jeigu norisi giliau panardyti laiko suvokimo vandenyse, kviečiu paskaityti knygos “When Cultures Collide. Leading Across Cultures” skyrių apie laiką online, kurį publikavo „Business Insider“. Ypač įdomus laiko suprantimas Madagaskare, kur praeities laikas suvokiamas, kaip esantis prieš mus, mums matomas su prasmingu indėliu į mūsų dabartį, o ateities laikas manoma yra mums už nugaros, nematomas, nežinomas ir taps žinomu, tik kai praeis.

 

Šaltiniai:

  1. Richard. D. Lewis. When Cultures Collide. Leading Across Cultures, 2007 London.
  2. https://www.businessinsider.com/how-different-cultures-understand-time-2014-5
  3. Paveikslėlis – Cikliškas judėjimas Šanchajuje iš „Getty Images“.