Sąmoningumas.
Grįžtu mintimis į grupių santykių konferenciją Italijoje „Energy, Creative Collaboration and Wellbeing in Organizations“. Konferencija vyko anglų ir italų kalbomis. Kai dalyviai kalbėdavo itališkai, turėjau laiko apmąstymams, stebėjau kūno kalbą bei užsirašinėjau ryškesnius žodžius. Šių žodžių debesis nugulė ant ant šios vinilinės plokštelės.
Sukosi ji mano galvoje, kol iš konferencijos metu kilusių įžvalgų ir metaforų gimė tekstas apie žmogaus sąmoningumo ir savęs pažinimo kelią:
Perdaug… Visko tampa perdaug, kai bandome bendradarbiauti.
Lekiam pusiau akli, nepalikdami vietos pauzėms.
Sakinio viduryje padedame tašką, norėdami atkirsti tai,
kas nepatogu: erotiką, mirtį, pabaigas.
Paskui sėliname į savo sapnus virtę kapų plėšikais.
Ten susitinkame su slapčiausiais savo pačių gyventojais.
Ir atsiranda tėkmė, judesys, energija ir aistra gyventi.
Mums taip reikia drąsos leistis į kelionę,
išplaukti į upę, išjausti visas emocijas, visą ten esantį vandenį.
Ir… leisti centrifugai suktis bei kurti naujas idėjas, naują save…
Ir griauti sena…
Svarbu palikti kaltę praeity ir gyventi šia akimirka.
Nerti, susilieti su fantazijomis ir sapnais,
Ir išsaugoti harmoniją tarp dviejų pasaulių,
VIDINIO ir IŠORINIO.
Vidinio ir išorinio pasaulio pasiausvyra – tai ir yra tikrasis sąmoningumas.
Ankstesnis blogo įrašas apie šią konferenciją:
Kviečiu skaityti ir kitus blogo įrašus:
