Baigia susigulėti mintys po grupių santykių konferencijos „Energy, Creative Collaboration and Wellbeing in Organizations“. Išbandyti skirtingų lyderystės rolių į konferenciją vykau → Lietuvos grupių santykių draugijos paskatinta. Konferencija vyko Italijoje greta miestelio Celleno, sankirtoje tarp Umbrijos, Toskanos ir Lazio regionų. Keturias dienas gyvenome Pranciškonų vienuolyne, kuriam daugiau kaip 400 metų. Dalyviai iš Italijos, Honkongo, Kanados, Izraelio buvo gana įvairių profesijų: organizacijų konsultantai, koučingo specialistai, vadovai, gydytojai, kovos su prievarta aktyvistai ir t.t.
Per patirtį mokėmės, kokie nematomi procesai vyksta organizacijose, kai žmonės susitinka vedini tam tikro tikslo, susiburia į grupes, bando lyderystės vaidmenis.
Gerovė – kiekvienam skirtinga
Konferencijos direktorė Franca Fubini kalbėdama apie gerovę (angl. wellbeing) pacitavo gydytojo Atul Gawande žodžius „We have been wrong about what our job in medicine is. We think our job is to ensure health and survival. But really it is larger than that. It is to enable wellbeing. And wellbeing is about reasons one wishes to be alive“. Su dalyviais grupelėse analizavome savo patirtis. Supratau, kad wellbeing visiems yra skirtingas dalykas. Kad wellbeing yra tai, kas kiekvienam suteikia pusiausvyros. Žmogui nuolat veikiančiam ir bėgančiam – tai gali būti pastangos sulėtėti, kitam, linkusiam skrajoti padebesiais – gal kaip tik daugiau veiksmo.
Praktikuotis nerti gilyn taip pat svarbu, kaip ir mokytis kilti
Domiuosi sapnais, todėl buvo įdomu dalyvauti „Social Dreaming Matrix“ užsiėmimuose, kurių metu dalyviai dalijasi juos aplankiusiais sapnais. Pasitelkę asociacijas konferencijos dalyviai siekia išryškinti ir įsisąmoninti sapnuose pasirodžiusių simbolių prasmę. Viename sapnų buvo neišmatuojamos gelmės baseinas, daug baltos ir turkio mėlynos spalvos. Ant be galo aukšto krašto pripučiamoje valtyje sėdi moteris ir bijo čiuožti kraštu žemyn, gelmė ir jos baimė pernelyg didelė. Galiausiai ji pamato ateinantį savo sūnų ir užleidžia jam čiuožimo valtį. Gelmė, nežinomybė – tai kažkas kito, negu esame įpratę matyti kasdien, dažnai neracionalūs dalykai. Vienas iš dalyvių sugretino sapną su profesionaliu nardymu. Pasiekus tam tikrą gelmę susikuria slėgio iš išorės ir vidaus balansas, kai nebereikia kvėpuoti. Tą būseną jis pavadino ekstremalios ramybės būsena, tuo pačiu ir ekstremalaus pavojaus, kuris gresia, jeigu per ilgai joje užsibūsi. Gelmė – Ramybė – Pavojus – kalba apie ciklus, kurių būtina paisyti siekiant užtikrinti sveikatą. Narai praktikuoja vienokius pratimus nerti gilyn ir kitokius – sugrįžti paviršiun. Būtina praktikuoti abu. Svarbu judėti. Jeigu būni tik gelmėje, tik paviršiuje ar nejudi visai – gresia mirtis. Mirtis skamba stiprokai, tačiau panašiai miršta organizacijos, komandos, produktai, jeigu nebėra judėjimo, susikoncentruojama tik į santykius ar atvirkščiai tik į rezultatą. Kaip ir sapne, svarbu pasitelkti vidinio vaiko smalsumą ir norą patirti gyvenimą, kad nuolat nertume ir kiltume.
Vieta daro stiprią įtaką, patyrimui, darbui, mokymuisi
Įdomiai mus veikė ir pati konferencijos vieta. 400 metų senumo vienuolynas, kurį kelios šeimos prikėlė naujam gyvenimui. Gyvas sodas, daržas, šimtamečiai medžiai teritorijoje. Vienoje vienuolyno pusėje – nykstantis senovinis viduramžių miestelis Celleno, retų žemės drebėjimų veikiamas palaipsniui virsta smėliu. Kitoje pusėje – naujasis Celleno miestelis, praktiškas, be atmosferos, be identiteto, skirtas dirbti, miegoti ir valgyti. Konferencijoje kilo klausimas, kiek praeitis yra mūsų išteklius? Kiek galime ją pasitelkti, o gal galime tik stebėti ją? Ar galime tiesiog paleisti praeitį? Nerestauruoti? Kiek esame pajėgūs susitaikyti su tuo, kad grožis nyksta: kaip senovinis miestelis, Notre Dame katedra, mes patys?
Celleno – miestas vaiduoklis. Vaiduoklis praeities ar dabarties? Ar bandydami išsaugoti kažką, ko mums nebereikia patys netampame savo dabarties vaiduokliais? Įdomu, kad konferencijoje vos pusdienį drauge padirbusi šviežiai susibūrusi komanda taip įsikabina į savo idėjas ir vienas kitą, kad kartais beveik nebegali bendradarbiauti su kitomis komandomis. Jei po tokio trumpo laiko sunku neprisirišti prie žmonių ir idėjos, tai kaip yra tada, kai kolegos drauge dirba dešimtmečiais? Viena mano konsultuojamų kompanijų, kuri šiemet švenčia dvidešimties metų sukaktį, nerimauja dėl besikeičiančios kultūros, augančio vidutinio darbuotojų amžiaus. Kelia klausimą, kaip išsaugoti entuziazmą ir kūrybingumą, ką daryti, kad preitis padėtų, o ne trukdytų ateičiai.
Kai lyderis ir taikinys – viskas įskaičiuota
Konferencija skatina patirti įvairias roles organizacijoje. Šioje konferencijoje itin aiškiai atsiskleidė baimė prisiimti vedlio-lyderio rolę. Ilgą laiką neatsiradus lyderiui ore ėmė tvenktis nerimas ir pyktis. Tarsi minia norėtų identifikuoti tą, kuris bus lyderis, tą prieš kurį galėtų eiti, į kurį galėtų nukreipti savo pyktį. Pykstama, kai nėra gairių ir krypties, kur ir kaip eiti, tačiau vedliui atsiradus, į jį nukreipiamos visos strėlės. Todėl prisiimant lyderystės rolę, prisiimama atsakomybė padėti rasti kryptį ir atsakomybė būti įvairiausių emocijų ir projekcijų taikinyje. Dar kartą įsitikinu, kokia nelengva yra lyderių rolė. Kaip šeimoje tėvai susilaukia ne tik vaikų meilės, bet ir maišto bei pykčio, taip organizacijose vadovai yra ne tik tie, kuriais seka, bet ir turi gebėti talpinti savyje darbuotojų nerimą, baimes, pasipriešinimą ir agresiją. Kaip išlikti sąmoningiems ir budriems, sutelkti dėmesį į santykį, o ne į karą? Juk nesukūrus santykio ir pasitikėjimo, nevyksta jokia kita kūryba.
Identitetas suteikia aiškumo, kur nukreipti energiją
Daug įžvalgų sukosi aplink identiteto temą. Mumyse gyvena įvairios asmenybės. Vis kitus jų rinkinius pasitelkiame priklausomai nuo konteksto, kuriame esame. Vienokie esame namuose, kitokie kolegų grupelėje. Reikia pripažinti, esame bei renkamės, kokiais būti, kiekvienoje naujoje žmonių grupėje, vietoje, šalyje. Svarbu pažinti savąjį identitetą, vidines asmenybes. Jeigu jo nežinai, trūksta aiškumo, kur nukreipti savo energiją ir galią. Ji kaupiasi. Ir vienas Dievas težino, kada susikaupusi energija sprogs. Nuo mūsų sąmoningumo priklauso, ar tai bus destruktyvus ar kuriantis sprogimas. Ar tai bus sprogimas-bomba, ar sprogimas, iš kurio gimsta naujas pasaulis.
P.s. Parsivežiau kalną dalykų, apie kuriuos ilgai galvosiu. Tanta Roba, dažnai sakė italai – too much stuff:). Šiame įraše pasidalijau maža dalele.
→ Tarptautinė grupių santykių konferencija vyksta ir Lietuvoje kiekvieną rugpjūtį. Šiemet konferencijos tema – „Lyderių ir sekėjų šokis“. Bus didelė dalyvių iš skirtingų šalių įvairovė. Konferencijos organizatoriai vietas jau išpardavė, ir sudarinėja „laukiančiųjų eilę“. Sekite → Lietuvos grupių santykių draugijos Facebook paskyrą, norėdami sužinoti apie renginius ir naujienas.
Ech… Tanta Roba!
Toskanos nuotraukos autorius Ramūnas Gaukštas.
Kviečiu skaityti kitus blogo įrašus:
