40 perkopusi sėkminga verslininkė, vadovė, turinti gražią šeimą. Nors pastaruoju metu pasuko vadovų konsultavimo keliu, ilgą laiką rūpinosi didelių šeimos verslų plėtra, yra dirbusi samdoma vadove. Nepriklausomai nuo skirtingų gyvenimo etapų jos svarbiausia vertybė visada buvo POKYTIS.

lyderyste-vertybes

Norėdama geriau pažinti save vertybių pagalba ir geriau suvokti, kokią įtaką jos sprendimai daro organizacijos kultūrai bei bendražygiams, ji atliko asmeninį vertybių tyrimą, ir susitikome koučingo sesijai.

Ji pasakė, kad POKYTIS – tai viena svarbiausių jos asmeninių vertybių, lydėjusių įvairiais gyvenimo etapais. „Pokytis – tai galvojimas apie tai, ką galima padaryti geriau, nuolatinis tobulinimas ir progresas. Man tai tas pats, kaip pasėti gėlę ir džiaugtis pirmais daigeliais bei rezultatu. Pokytis man patinka, nes būtų neįdomu gyventi darant tą patį kas dieną – svarbu neužmigti, netapti pelke. Aš nuolat darau vis kitaip, esu spontaniška, ir man sunku tęsti tai, kas pradėta. Galiu persigalvoti dėl priimtų sprendimų. Todėl su manimi nėra lengva.“

Pozityvios ir potencialiai ribojančios vertybės

Pagal R. Barrett metodiką vertybės skirstomos į pozityvias ir potencialiai ribojančias. Pozityvios vertybės, kurias komunikuojame ir demonstruojame savo elgesiu, skatina kitus žmones prisijungti ir veikti kartu. O potencialiai ribojančios vertybės atskiria žmones nuo mūsų. Dažnai potencialiai ribojančia vertybė tampa tada, kai tenkina vieno žmogaus poreikį, o grupė žmonių juk nori palaikyti bendrą tvarų tikslą. Ar vertybės yra potencialiai ribojančios, galima sužinoti tik dialogo metu, kai žmonės apibūdina, ką jiems reiškia pasirinktos vertybės. POKYTIS dažniausiai laikomas pozityvia vertybe. Kaip sakė ši vadovė, pokytis padeda žmogui/verslui „neužpelkėti“, nuolatos tobulėti. Tradiciškai pokytis – tai organizacijos ar žmogaus transformacija iš dabartinės būsenos į pageidaujamą ateities būseną. Transformacija į kažką geresnio, kitaip tariant link progreso.

Koučingo sesijos metu suklusau išgirdusi, kad šiai vadovei pokytis turi būti visame kame. Išgirdau, kad būna ir taip, kad ji netenka susidomėjimo, kai su komanda priima naują kūrybišką sprendimą ir drauge sudėlioja veiksmų planus. Kito susitikimo su darbuotojais metu ji nori vėl kurti kažką naujo, nori keisti tai, ką drauge sutarė. Pasak jos, tada žmonės praranda entuziazmą, jiems sunku spėti drauge, nelengva ją sekti. Atsitraukusi trumpam nuo verslo kasdienybės pokalbio metu pastebi, kad kartais pokytį daro vardan pokyčio. Tiesiog asmeniškai labai mėgsta kurti vis iš naujo, o to sąmoningai nesuvokusi, kartais praranda patikimus bendražygius. Žmonės, pajutę, kad yra kviečiami į susirinkimą, kuriame vėl iš naujo kurs, nes vadovei tai patinka, nenori dedikuoti savo energijos, nes siekiama nauda – patenkinti vieno asmens poreikį daryti pokytį. Šis atradimas vadovei buvo itin svarbus. Reikšmingas buvo suvokimas, kada vertybė POKYTIS padeda suburti komandą proveržiui, progresui, geresniam rezultatui pasiekti, o kada atskiria žmones.

Vėliau sutikau dar vieną stiprią moterį, vadovaujančią beveik 20-ties žmonių kolektyvui. Ji prisipažino, kad kiekvieną vakarą prirašo pilną lapą idėjų, ką galima keisti, tobulinti, kokį didesnį pokytį inicijuoti. Bet pasilieka sau, kol ateis laikas, kai bus pasibaigęs vienas ar kitas pokytis, per kurį eina jos komanda dabar. Pasilieka ateičiai, kol per klausimus ir bendras diskusijas darbuotojai patys atras kai kuriuos punktus iš jos sąrašo, o tada tai bus pačių darbuotojų sprendimas, ir jie jaus asmeninį įsipareigojimą tai įgyvendinti.

Tad kviečiu pažinti savo vertybes ir būti sąmoningais, kaip jomis grindžiami veiksmai daro įtaką mūsų kolegoms, šeimos nariams ir bičiuliams. Kad nebūtų taip, kaip sakė, socialinėmis temomis juokaudavęs amerikiečių humoristas George Carlin:

“Just when I discovered the meaning of life, they changed it!” : )